Ar tikrai Lietuvoje verslu norėtų užsiimti tik koks vienas procentas mūsų šalies gyventojų, kaip skelbia šios savaitės „Veidas“ įdomiame, bet optimizmo nežadinančiame straipsnyje apie slopstančią lietuviško verslumo dvasią. Jeigu tikrai norinčių būti verslininkais teliko tiek mažai, o steigiamų įmonių skaičius ir toliau mažės tokiais tempais, tuomet mes turime gerokai rimtesnių problemų, nei nesurenkamas biudžetas.
    Pamenu, dar 1996 m. JAV, Teksaso valstijoje dalyvavau verslininkams skirtuose kursuose,  kuriuose vyko ir susitikimai su bankrotą patyrusiais ir vėl verslą vystančiais žmonėmis. Mums buvo siekiama įrodyti, kad bankrotas yra ne pabaiga, kad tai tėra pamoka, kurią reikia išmokti ir judėti pirmyn. Nekalbu apie tyčinius apgaulingus bankrotus, nes JAV jau seniai veikia gan gera sistema, įstatymais sauganti nuo apgavysčių, todėl tokių atvejų nedaug.
   Kalbu apie žmones, išgyvenusius krizes ir sugebėjusius po jų atsitiesti, panaudoti savo patirtį, apie tuos, apie kuriuos sakoma – „už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“. Plačiau…