Jeigu norime sustabdyti darbo vietų naikinimą ir išlaikyti mažesnes ar didesnes įmones, kurios dėl objektyvių priežasčių patiria sunkumų šiandien, bet turi ilgalaikės veiklos perspektyvas, turime skubiai keisti kai kuriuos įstatymus.
Seimui pateikiau Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimus, kurių esmė – nesuteikti bankams galimybės vienašališkai nutraukti įmonės veiklos ar perimti jos turto, siekti, kad nebūtų pažeisti nepagrindinių kreditorių, įmonės darbuotojų ar visuomenės interesai.
Suprantamas ir pateisinamas bankų siekis atgauti investuotus pinigus, deja, dažnai mėginama pasirinkti lengviausią, bet nebūtinai efektyviausią – tiek įmonei, tiek bankui – būdą ir tiesiog sustabdyti įmonės veiklą, perimant jos turtą, kuris savaime daugiau pridėtinės vertės nekuria.
Bankams taip pat reikalingos veikiančios įmonės, o ne užrakinti biurai, kurių durų raktai guli bankų seifuose.  Plačiau…

Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai sutarė, jog būtina padidinti Tarptautinio valiutos fondo atsargas. Buvo kalbėta ir apie tai, jog būtina didesnė bankų ir kitų finansinių institucijų priežiūra, aiškesni jų reguliavimo principai.
Tuo pačiu metu, kai ministrai ir centrinių bankų lyderiai, taigi valstybinio reguliavimo atstovai, svarstė, ką daryti, kad finansinėje sferoje kilę sunkumai nenugramzdintų visos pasaulio ekonomikos, žmonės gyvai aptarinėjo bausmes siūlomas garsiausiu pasaulio sukčiumi vadinamam Bernardui Maddofui.
Vėlgi buvo teigiama, jog dėl to, kad toks veikėjas nebaudžiamas galėjo apgaudinėti žmones, labiausiai kaltos valstybinės reguliavimo institucijos, kurios keliolika metų nematė kylančios finansų piramidės. Beje, B. Maddofo praturtėjimo pasiūlymai mažai kuo skyrėsi nuo lietuviškos „Sekundės“. Plačiau…

„Tas pilietis norėjo mums gero“ – sako Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius apie šventąjį Brunoną, žiaurus susidorojimas su kuriuo tapo mūsų valstybės pirmojo paminėjimo rašytinėse kronikos pretekstu.
Jei tikrai rimtai susimąstytume, kodėl būtent šią datą pasirinkome tokia reikšmingam valstybės jubiliejui žymėti, nėra labai smagu. Juk lyg ir džiaugiamės, kad „narsūs“ lietuviai nužudė beginklį žmogų, kuris atėjo pas juos su kitokio tikėjimo idėja.
Nuspręsta, kad valstybė lyg ir prasidėjo tik tada, kai Kvedlinburgo analuose buvo parašyta, kad pagoniai lietuviai pagaliais per galvą uždaužė krikščionį, taigi Lietuva prasidėjo nuo nusikaltimo ? Tuomet ko taip stebimės įvykiais iš „penktojo puslapio“.  Plačiau…

Nuolatinių blogo lankytojų atsiprašau už pavasarinius techninius trukdžius. Bet kad ir pavėluotai, norėčiau paskelbti šventinę Kovo 11 – osios temą.
Prisiminkim ką padarėme 1990-aisiais, prisiminkime, kokie buvome. Kurkime, o ne griaukime.
Taip, nelengva mums šiandien, bet pripažinkime, kad kartu į sunkią padėtį patekome ir tik kartu iš jos išsikapstysime.
Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena sveikinus visus, kurie šiandien apsilankys mano kampe.
P.s.: važiuodamas į iškilmingą Seimo posėdyje, pastebėjau, jog policijos automobiliai važinėjo su nedidelėmis trispalvėmis. Atrodo tikrai iškilmingai, manau, kad tą padaryti gali ir visi vairuotojai, juk ne vieno namuose atsiras nuo krepšinio pergalių išsaugotos trispalvės. Pasidžiaukime laisve ir pavasariu.