Bet atrodo daros aišku, turčių fondai dairos aikštėj,
Nesimato ten karių, teks samdyt iš pašalių,
Kokio velnio mums tarnauti, „kerzovais“ batais dardenti,
Pasamdysim iš kitur, savi bernai tur-tur-tur.

Turim skylę nuo barankos, tad nereikia „rulint“ tankus,
Galima ir pamiegot, nusižiovaut, „bliadavot“,
O per naktį tokiam bare, kur „mens fsactory“ , vien „bliady“,
Bernas bernui tenais laižo, tolerancijos to geidžia.

Mama, mama pasakyk, kur darni šeima ši syk,
Princas princui už parankės prie altoriaus keistai braukia,
O jaunoji be sijono, kelnės smunka tokio pono,
Kunigas ištiesia ranką, tenais skylė nuo barankos.

Bet krikštynų nesimato, nors tie gėjai smarkiai tašo,
Nors pilvoti tie princai, net ir kai praeina mėnesiai,
Pas ginekologus gal eilės, vargžams princams laukti einas,
Daug kainuoja ir gandrams, tad negimt laiku vaikams.

Mama, mama kokio velnio šitie princai gatves dergia,
Nori eiti prospektu jie be kelnių pridergtų,
Baisi smarvi vistiek jaučias, Versache kvepalų šmaikščių,
Su grabu jie ten žygioja, klubais, kaip „bliady“ vingiuoja.

Mama, mama duok kiaušinių, kad apmėtyt višt-gaidyną,
Bet supūvusių geriau, kad apmėtyt būt smagiau,
Visos vištos kudakuoja, ką tie princai deklaruoja,
Ko nedirba tie princai, vien tik laižos višt-gaidžiai.

P.S.
Ne, aš nepriklausau jokiai „skinhead’ų“ grūpuotei, bet propaguoju jų idealogiją.

pastaba 2
Šios institucijos nebeteko prasmės, jų nebereikia norint pradėti ir užauginti žmogų. Šiandien dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje tapo visuotinai įprasta procedūra. Tokį apvaisinimą galima trumpai apibūdinti taip: tai ne žmogaus pradėjimas, o padarymas. Tačiau Mulleris numatė ir kitą dalyką: vaikų perdavimą valstybės žinion. Šiandieninė socialinės valstybės ideologija vis griežtesniais metodais savinasi natūralias tėvų ir vaikų teises.
„Mokslo“, kuriuo žmogus į savo rankas perims savo paties evoliuciją, vystymasis, anot Mullerio, turi būti skatinamas palaipsniui: pradedant nuo gimimų kontrolės, per kiaušialąstės transplantacijas ir vaisiaus lyties keitimą iki visiškos „vaikų produkcijos“ kontrolės, tai yra visiškai automatizuoto dirbtiniu apvaisinimu gauto vaisiaus išnešiojimo.
Taip žmogaus pradėjimas būtų visiškai atskirtas nuo meilės gyvenimo. To šiandien siekiama ir lytiniu ugdymu mokyklose. Tose pamokose praktiškai visuomet gilinamasi tik į lytinio akto techniką, neretai naudojant drastišką vaizdinę medžiagą, o tai atneša nepataisomą žalą vaiko vystymuisi.
Anot Mullerio, šeimos panaikinimas vestų prie pasaulinės visų kultūrų, tautų ir rasių vienybės – čia mes jau matome pasaulinės valstybės kūrimo planą. „Kai žmogus pradės pats manipuliuoti savo evoliucija, – sako Mulleris, – didžiausi žmonijos protai išvystys tikslią genetiką ir sukurs Dievui lygią būtybę“.
Tai sena superžmogaus idėja: senovės graikų Prometėjas, Nietzschės antžmogis, Hitlerio herojus. Dabar tai virto biologine utopija: noru sukurti antžmogį kontroliuojant ir nukreipiant žmogaus evoliuciją, kad žmogus, ta „silpniausia evoliucijos grandis“, evoliucijos „nevykusi konstrukcija“, būtų pritaikyta atomo amžiui. Taip žmogus nori tapti panašus į Dievą.
Įvairiose Ciba fondo konferencijos paskaitose ir diskusijų forumuose beveik visi kalbėtojai aukštino tokį hibridinį žmogų. Tai tikrai šiuolaikinius gamtos mokslininkus apsėdusi idėja – susilyginti su Dievu ir net patiems stoti jo vieton. 1978 m. medicinos Nobelio premijos laureatas Werneris Arberis apie tai visai atvirai prabilo viename pranešime spaudai: „Galiausiai kyla klausimas, ar žmogui leistina kaip panorėjus jungti skirtingos kilmės genetinę medžiagą. Ar taip galėtų atsirasti visiškai naujos, iki šiol nežinotos gyvos būtybės? Taip tyrėjas kūrinijos istorijoje pirmąkart imtųsi Dievo vaidmens“.

pastaba 3
Antrasis ne mažiau svarbus biologinės revoliucijos skelbėjas Ciba fondo konferencijoje buvo seras Julianas Huxley. Jis buvo pirmasis UNESCO generalinis sekretorius, Abortų reformavimo draugijos vicepirmininkas ir Aldouso Huxley, išgarsėjusio visame pasaulyje savo knyga „Puikus naujasis pasaulis“, brolis. (Aldousas Huxley žinojo ką rašo savo knygoje, jis buvo daug girdėjęs apie savo brolio atliekamus tyrimus. Neretai jis buvo ir savo brolio įkvėpėjas.) Seras Julianas Huxley iškelia „evoliucinio humanizmo“ idėją, kuri nuosekliai atmeta bet kokius absoliutus: absoliučią tiesą, absoliučią moralę, absoliutų autoritetą. Jis propaguoja genų techniką, kuri sunaikins senas vertybes, nestatydama jų vieton naujų. „Darwinas arba Dievas, – sako jis, – nes pasaulis (ir žmogaus smegenys) neturi vietos jiems abiem… Turime atmesti klaidingą prielaidą, kad egzistuoja tokie dalykai kaip tiesa ar dorybė“.
Huxley‘ui nėra nieko tikro, viskas reliatyvu. Viską galima užsinorėjus naujai permąstyti ar perdaryti. Gamtos mokslininkai turi didelį autoritetą visuomenėje, ir jie mokslo vardu laimina reliatyvizmą, kuris šiandien yra užvaldęs filosofinį ir teologinį mąstymą. Jei paskelbiama, kad kas nors yra „moksliškai ištirta“, tuomet dauguma žmonių mano, kad tai yra tiesa. Beveik nebeklausiama, ar tai teisinga ir gera.
Savo vizijoje apie „žmogaus ateitį“ genetikas Julianas Huxley perspėja dėl vis stiprėjančio žemės gyventojų skaičiaus sprogimo. Jis konstatuoja, kad „bendra pasaulio gyventojų kokybė dėl augančio jų skaičiaus nėra didelė, be to, ji vis blogėja, bet ją galima ir būtina pagerinti“. Šis kokybės nuosmukis kyla iš genetinių defektų, todėl jų turintys žmonės turėtų išnykti.
Žmogaus genetinės kokybės gerinimas eugeninėmis priemonėmis sumažintų žmonijos kančias, padidintų gyvenimo džiaugsmą ir gabumus. Eugeninė selekcija pakeltų vidutinės žmonių inteligencijos vidurkį. „Mums reikia žymiai daugiau labai protingų ir gabių žmonių, – mano Huxley, – kad galėtume vadovauti mūsų vis sudėtingesnėms visuomenėms. Šie eugeniniai patobulinimai turi būti atlikti kuo greičiau. Moderni psichosocialinė evoliucija vyktų pernelyg lėtai, jei vertingi individai tik būtų paskatinti pradėti daugiau vaikų. Eugenika galiausiai turi naudoti tokius metodus kaip dirbtinis apvaisinimas užšaldyta aukštos genetinės kokybės sėkla“. „Galiausiai, – daro išvadą Huxley, – radikalūs eugeniniai patobulinimai galėtų žymiai pagreitinti žmogaus evoliuciją“. Huxley su viltimi laukia meto, „kai eugeninis genų pagerinimas taps svarbiausiu žmonijos tikslu“. Juk, kaip jis rašo kitoje vietoje, mes turime privilegiją gyventi lemiamu kosmoso istorijos momentu, kai milžiniškas evoliucijos procesas tiriančiame žmoguje (kuris tėra mažytis taškelis visatoje!) ima suvokti pats save.

pastaba 4
Huxley apibrėžia evoliuciją kaip natūralų keitimosi procesą, kuris pats save veda ir yra negrįžtamas. Savo eigoje evoliucija kuria naujas formas, didesnę įvairovę, kompleksiškus organizmus ir galiausiai aukštesnę dvasinio ir psichologinio veikimo pakopą. Visą realybę jis suvokia kaip vieną viską apimantį evoliucijos procesą. Kaip visos organinės ir kitos formos žemėje, taip ir mes, žmonės, esame evoliucijos produktai.
Huxley įsitikinęs, kad biologinės evoliucijos mechanizmas šiandien (tai yra 1962 metais) jau yra daugmaž užbaigtas. Tačiau mokslinis psichosocialinės evoliucijos tyrimas dar tik prasideda. Mūsų užduotis, anot Huxley, yra suprasti kaip veikia psichosocialinė mašinerija. Nepaisant didžiulės pažangos, pasiektos evoliucijos procese, gyvybei vystantis nuo mikroskopinio viruso iki sąmoningo, civilizuoto žmogiško stuburinio, tas „civilizuotas žmogiškas stuburinis“ yra akivaizdžiai netobulas kaip psichosocialinė būtybė. „Tiek kaip individui, tiek kaip kolektyvui, jam skubiai reikia patobulinimų, ir žmogus yra pajėgus juos atlikti“. „Jei akla, oportunistinė ir automatinė natūrali atranka per kelis milijardus metų iš viruso sukūrė žmogų, tai ko per kelis milijonus metų negalėtų sukurti sąmoningos ir tikslingos žmogaus pastangos?“
Savo paskaitoje „Žmogaus ateitis“ Huxley teigia, kad pasaulis de facto tapo vienu kūnu, ir jam belieka tokiu tapti de jure. Tam reikia idėjų integracijos ir įsitikinimo vienu pasauliu. „Naujos pasaulio tvarkos“ sąvoka čia nepavartota, bet toks yra Huxley tikslas.
Huxley pirmiausia rūpėjo pilnai pritaikyti genetikos žinias ir išvystyti naują žmonių dauginimosi būdą, kurio metodai yra, pvz., kontraceptinės piliulės ir apvaisinimas užšaldyta aukštos genetinės kokybės sėkla. Galėtume paklausti, kas gi atrinks „aukštos genetinės kokybės“ sėklos donorus, jei ne tie dievais pasiskelbę mokslininkai? Žmonės, neatitinkantys „aukštos genetinės kokybės“ kriterijų, bus eliminuoti, nes juk siekiama sumažinti pasaulio gyventojų skaičių. Priemonės tam yra abortas ir homoseksualumo skatinimas.

pastaba 5
Pirmiausia M. Sanger ėmė kovoti prieš įstatymus, draudžiančius kontraceptines priemones. Ji įsteigė „Margaret Sanger tyrimų centrą“, kuris ieškojo finansavimo kontraceptinės piliulės ir spiralės tyrimams. Kartu su sterilizacija ir abortais šie išradimai sukėlė tikrą kontraceptinę revoliuciją, kuri skatina jau nebesulaikomą industrinių visuomenių susinaikinimą. Tradicinę santuokos sampratą ji laikė „blogiu, su kuriuo reikia kovoti“. Santuoką pašventina ne įstatymas ar tradicija, bet vien individualus lytinis pasitenkinimas: „Kūniška meilė yra aukštesnis įsakymas už paprastus įstatymus“. Siekdama pagerinti „genetinį potencialą“, M. Sanger skatino vargingųjų visuomenės sluoksnių sterilizavimą, kad būtų išvesta pilnavertė rasė. Tai atitinka Darwino iškeltą principą: „Išlieka tik stipriausieji“. „Daugiau vaikų iš gabių, mažiau iš nevykėlių“, – skelbė Sanger.
Šios M. Sanger idėjos visiškai atitiko Hitlerio siekį išugdyti rasiškai tobulą elitinę arijų rasę. Nacionalsocialistai masiškai vykdė nevertingais paskelbtų gyventojų sterilizaciją ir eutanaziją, ir tai vadino rasine higiena – įrodyta, kad jie rėmėsi M. Sanger gimimų kontrolės judėjimo programa. Kai žmonija pamatė logiškas viešpačių rasės ugdymo pasekmes, gimimų kontrolės judėjimas pasivadino elegantiškesniu, bet klaidinančiu vardu „International Planned Parenthood Federation“ (IPPF, Tarptautinė planuotos tėvystės federacija). Padedama Jungtinių tautų, ši organizacija siekė integruoti į valstybių politines programas radikalaus šeimos planavimo, privalomo lytinio ugdymo mokyklose, abortų ir sterilizacijos idėjas.
Anuomet, 1962 metais, Londono konferencijoje iškelta genetinė utopija paskatino seriją tyrimų, kuriuos vykdo mokslininkai, nepaisydami jokių socialinių, biologinių ir politinių pasekmių. Jų tikslas yra ne žmonių gerovė, o naujas genetinis žmogaus perkonstravimas. Žmonėms bandoma įrodyti, kad vaikų pradėjimas ir auginimas nėra jų privatus reikalas. Siekiama panaikinti dviejų lyčių modelį – žmogus esą nėra vyras ar moteris. Vietoj žodžio „lytis“ naudojama ,,gender” sąvoka, kuri apima visas „lytines orientacijas“.
Londone susirinkę mokslininkai buvo paraginti savo naujo žmogaus kūrimo planus įtraukti į politines programas. Biochemikas Erwinas Chargaffas savo paskutinėje knygoje skundžiasi, kad tai vyksta jau daug metų. Mokslininkai visais būdais stengiasi ginti savo teisę tyrinėti. „Jie tampa vyriausybių patarėjais ir šnabžda joms, ką įtraukti į rėmimo programas, kokius įstatymus panaikinti. Jie yra verslininkai ir lobistai viename asmenyje. Vietoj to, kad ieškotų gryno pažinimo, šiandien jie pirmiausia kovoja dėl didesnio pelno“.
1990 metais JAV buvo pradėtas tarptautinis Žmogaus genomo projektas. Jame darbuojasi daugiau kaip 1000 mokslininkų iš 40 šalių. Maždaug 400 iš jų dirba penkiasdešimtyje Vokietijos žmogaus genomo projekto sekcijų. 3 milijardų dolerių biudžetas turėtų leisti projektui nustatyti „visų žmogaus DNR dalių tikslią seką“.
„Siekiant galios kurti, tikėjimas į mokslą nustūmė tikėjimą į Dievą“ (Maxas Thürkaufas). Genų inžinierių laboratorijose sukurti ateities scenarijai jau seniai peržengia paprastų žmonių vaizduotės ribas. Dirbtinis apvaisinimas jau seniai tapo kasdienybe, taip pat mėgintuvėlyje pradėtų vaikų atranka pagal lytį. Jau kuriami genetiškai optimalūs „designer baby“ – vaikai, atrinkti pagal individualų užsakymą. Mišrios būtybės su žmogaus ir gyvūnų genais (chimeros) bei genetiniai antrininkai (klonai) jau nebepriklauso mokslinės fantastikos sričiai. Taip įgauna konkretų pavidalą siekis sukurti žmogų geriau, nei tai daro Dievas.

pastaba 6
Dar pažangesnis amerikiečių etikas lesbiečių poroms pataria imtis klonavimo. „Klonavimo pagalba abi moterys galėtų visiškai išstumti vyrus iš tarpusavio santykių – kiekviena galėtų išnešioti savo partnerės kloną“. Vienas molekulių biologas iš Berlyno moko: „Galima padėti ir nevaisingiems homoseksualams. Bet kurios norimos lyties vaikai bus kuriami iš bet kurios partnerių kombinacijos. Tačiau jei lesbiečių pora nori berniuko, jos turi „kažkur“ gauti trūkstamą y-chromosomą“.
1965 metais, taigi 3 metai po Ciba fondo konferencijos, Johno Hopkinso ligoninės Baltimorėje (JAV) psichiatras Johnas Money ėmėsi savaip imituoti Dievą. Jis specializavosi trans- ir interseksualų srityje ir išvystė teoriją, kaip mergaitė gali būti sėkmingai išugdyta kaip vyras, o berniukas – kaip moteris. Tai atitinka Simone de Beauvoir posakį: „Moterimi ne gimstama, o tampama“.
Norėčiau trumpai paaiškinti sąvokas „trans- ir interseksualumas“.
Transseksualai turi aiškius fizinius savo lyties požymius, bet nori priklausyti kitai lyčiai, todėl rengiasi ir elgiasi kaip jos atstovai, o neretai ir prašo operacijos. Gi interseksualai, arba hermafroditai, nuo gimimo neturi vienareikšmių lyties organų. Tai atsitinka ne taip jau retai, dėl to kalti ankstyvi vystymosi sutrikimai.
Agentūra FAZ 2006 09 07 paskelbė Volkerio Zastrowo straipsnį apie seksologo Johno W. Money atliktą eksperimentą su vieno kiaušinėlio dvyniais Bruce‘u ir Brianu Reimeriais (Kanada). 1966 m. Bruce‘ui buvo atliekamas apipjaustymas ir nepagydomai pažeisti lyties organai. Money pasiūlė tėvams operacijos būdu pakeisti berniuko lytį. Money norėjo eksperimentiškai įrodyti, kad vyrą galima visiškai paversti moterimi. Taip būtų pademonstruota, kad lytinė savimonė atsiranda tik atitinkamai auklėjant ir neturi nieko bendro su biologija. Money buvo įsitikinęs, kad heteroseksualumas yra prievarta primesta sistema. Jis įsteigė „Gender savimonės kliniką“ – pirmąją tokio pobūdžio pasaulyje. Būtent Money yra sąvokų „gender identitetas“ ir „gender vaidmuo“ autorius.
Tėvai buvo Money‘aus įkalbėti, ir 22 mėnesių amžiaus Bruce‘ui buvo atlikta lyties keitimo operacija. Vaikas pavadintas Brenda ir su psichologo pagalba auklėjamas griežtai kaip mergaitė. Jam paaugus, operacijos faktas buvo nuo jo kruopščiai slepiamas.
Nepaisant auklėjimo ir jam girdomų moteriškų hormonų, vaikas elgėsi aiškiai kaip berniukas: pešėsi su savo broliu, žaidė su mašinėlėmis ir ginklais, priešinosi rengiamas mergaitiškais rūbais. Dėl savo užsispyrusio būdo buvo nemėgiamas bendraklasių ir mokytojų. Prasidėjus paauglystei, ėmė domėtis mergaitėmis. Money diagnozavo, kad jo elgesys yra lesbietiškas!
Kai vaikas pagaliau sužinojo tiesą apie operaciją, jis nusprendė būti vyru. Pats pasirinko Davido vardą (Dovydas, besipriešinantis galingam „Galijotui“ – berniuko nekenčiamam gydytojui Money‘ui), ėmė vartoti vyriškus hormonus, vėl atliko lyties keitimo operaciją ir net vedė. Negalėdamas turėti vaikų ir nepakęsdamas patirtos gėdos, 2004 metais jis nusižudė, 26 metus išgyvenęs kaip vyras

pastaba 7
Nepaisant šios akivaizdžios nesėkmės, gydytojas Money visus tuos metus mokslinėje literatūroje rašė straipsnius ir gyrėsi savo pasiekimais. 1973 metais jis parašė knygą „Gender Identity“, spauda ją iki šiol cituoja kaip gender teorijos įrodymą. „New York Times“ paskelbtoje knygos apžvalgoje rašoma: „Jei berniukui pasakoma, kad jis mergaitė, ir jei jis auklėjamas kaip mergaitė, jis elgsis moteriškai“.
Žymi feministė Alice Schwarzer savo knygoje „Mažas skirtumas“ labai giria Money‘ų, vadina jį ypatingu tyrinėtoju, kuris atlieka šviečiamąją misiją. „Dėka hormoninių vaistų ir plastinių operacijų, – rašė ji, – Brenda bus normali moteris, tik negalės gimdyti. Gebėjimas gimdyti yra vienintelis skirtumas tarp vyrų ir moterų. Visa kita yra dirbtinai primesta, tai suformuota sielos savimonė“. Net 2004 metais ji išleido antrą nepataisytą savo knygos laidą, nors Bruce‘as-Brenda-Davidas jau prieš pusmetį buvo negyvas ir apie tai rašė spauda. Autorė turėjo žinoti, kad Davidas 26 metus gyveno kaip vyras ir jos knyga neatitinka realybės. Kiti, mažiau žinomi autoriai, Brendos atvejį patyliukais išbraukė iš naujų savo knygų laidų.
Aš taip išsamiai papasakojau tų dvynių atvejį, nes tai buvo sunkiai įsivaizduojama tragedija, dėl kurios kaltas neatsakingas ir pilnas puikybės mokslininkas, padaręs žmogaus „genetinę masę“ savo manipuliacijų objektu. Be šio Money‘aus atlikto „pionieriaus darbo“, kaip pastebi V. Zastrowas, gender teorija vargiai būtų 1993 metais įėjusi į pasaulinę moterų politiką ir ES biurokratų kasdieninę kalbą.
Judėjimas, parengęs dirvą gender ideologijai, yra feminizmas. Ypač radikalusis, arba gender feminizmas, kartu su New Age judėjimu paskatino tikrą viešosios nuomonės perkeitimą ar greičiau perauklėjimą. Šiam feminizmui rūpi ne teisingumas moterų atžvilgiu, pvz., darbe, bet visiškai naujas žmogaus paveikslas. Gender feminizmas netgi atmeta kovą už lygias teises, nes jei kalbama apie lygias teises, nepasiekiamas jų pagrindinis tikslas: moterų įsigalėjimas visose gyvenimo srityse. Gender mainstreaming yra kontrolės instrumentas, kuriuo siekiama visai panaikinti vyrų dominavimą. Šeima, motinystė ir nėštumas radikaliųjų feminisčių laikomi moters diskriminavimo forma.
Ši feminizmo šaka siekia visiškai panaikinti šeimą, nes „biologinės šeimos galas, – kaip sakoma vienoje studijų programoje, – reikš ir lytinės priespaudos pabaigą. Reikia siekti, kad nesantuokinis, homoseksualus, lesbiškas gyvenimo būdas būtų įtvirtintas teisiškai, o ne vien toleruojamas. Feministinė lygybė reiškia ne vien lygybę prieš įstatymą, bet tai, kad moterys nebus priverstos išnešioti vaikų. Biologinės šeimos sunaikinimas leis išaugti naujoms moterims ir vyrams, kurie skirsis nuo visų dabar egzistuojančių žmonių“. Šis naujas žmogus turi teisę naudotis dirbtinio apvaisinimo vystymusi, nes „kol žmogiškos būtybės atsiranda ne mėgintuvėliuose, kol į pasaulį juos turi atnešti moterys, tol moterys liks priklausomos nuo vyrų“. Todėl pirmiausia vietoj dirbtinio apvaisinimo skatinamas dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (bet vaisių išnešioti vis tiek dar turi motina).
Kiekviena ideologija puošiasi moksliškumo apsiaustu, ne išimtis ir genderizmas. Daugelis pasaulio universitetų jau turi gender studijų institutus, kuriuose vystomi modeliai, skiriantys ne dvi, o penkias skirtingas lytis. Kai kuriuose universitetuose jau galima pasirinkti gender studijas kaip pagrindinį mokymosi dalyką. Tai, kad gender tematika svarstoma daugiausia intelektualų tarpe, neleidžia paprastam „žmogui iš gatvės“ suprasti kilusio pavojaus. Tačiau universitetinio auklėjimo, griaunančio visas moralines vertybes, pasekmes greitai pajusime mes visi. Filosofas José Ortega y Gassetas rašė: „Nuo to, kas šiandien galvojama universitetuose, priklauso tai, kuo rytoj bus gyvenama aikštėse ir gatvėse“, arba, galima būtų pridurti, – kas bus priimta į politines programas. O tai nėra menki dalykai!

Padarykime trumpą santrauką. Gender mainstreaming ideologijos tikslai yra šie:
1) Drastiškas pasaulio gyventojų skaičiaus sumažinimas.
2) Panaikinimas visų skirtumų tarp moters ir vyro. Teisiškai nustatant žmogaus lytį turi būti atsižvelgiama ne į fizinius lyties požymius, o tik į subjektyvią žmogaus savimonę.
3) Visą dieną namuose dirbančių motinų panaikinimas.
4) Laisvas priėjimas prie kontracepcijos visiems, net paaugliams, bei abortas (dabar vadinamas „reprodukcine sveikata“) turi būti pripažintas žmogaus teise. Homoseksualaus elgesio platinimas kaip gyventojų skaičiaus mažinimo priemonė.
5) Lytinis ugdymas vaikams ir paaugliams, jų skatinimas lytiniam eksperimentavimui. 1951 m. Bertrandas Russellas suformulavo principą: kiekvienas gali kiekvienam įkalbėti bet kokį dalyką, su sąlyga, jei mokinys yra pakankamai jaunas, o mokytojas iš valstybės gauna pakankamai pinigų ir priemonių.
6) Tėvų teisių į vaikus panaikinimas.
7) 50/50 kvota vyrams ir moterims visose darbovietėse. Skirtingi vyrų ar moterų gabumai tam tikriems darbams turi būti atmesti kaip „lyčių stereotipai“.
8) Visos moterys turi kuo ilgiau dirbti mokamą darbą.
9) Religijos, kurios nepritaria šioms idėjoms, turi būti išjuoktos. Pajuoka yra vienas veiksmingiausių nutildymo metodų, tik nedaugelis prieš jį atsilaiko. Kita priemonė – masiniai grasinimai, išvadinimas fundamentalistu, sektantu, rasistu, teisinis persekiojimas.
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F92993%2FDESC%2F2