Savaitgalio spaudoje, „Juliaus“ žurnale, perskaičiau įdomų interviu su psichologu, Žmogaus studijų centro prezidentu Gintaru Chomentausku apie Lietuvos visuomenės būklę. Pažvelgta į Lietuvą kaip į depresija serganti pacientą, kurio, deja,  neatvesi apžiūrai į psichologo kabinetą. Plačiau…

Teko bendrauti su grupe verslininkų, kurie išsakė keletą įdomių minčių apie Lietuviškų prekių nebuvimą. Jų keliamas klausimas, kodėl iki šiol Lietuva nesugeba pasigaminti dantų pastos, muilo ir panašių dalykų, man pasirodė logiškas ir vertas dėmesio. Juolab, kad mūsų kosmetikos pramonė nėra jau tokia ir silpna. Šiuos, atrodo, tokius elementarius daiktus mes milžiniškais kiekiais importuojame iš užsienio, vietoj to, kad gaminti juos čia, Lietuvoje. Aišku, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad mes neturime nieko savo. Nuo seno nusistovėjusi mūsų pirkėjų tradicija parduotuvėse pirkti tik lietuviškus pieno produktus ar duona – puikus pavyzdys. O pamenate, kiek senesnius laikus, kai prekybos centrų lentynos buvo nukrautos tik užsienietiškomis alaus rūšimis? O kokį alų lietuviai perka šiandien? Kai kurios alaus rūšys neva tai pripažintos „nacionaline vertybe“. Puikus viešųjų ryšių ir marketingo specialistų darbo rezultatas. Todėl klausiu – kodėl negalima į rinką įvesti daugiau lietuviškos produkcijos. Stiprių lietuviškų prekės ženklų. Plačiau…

Daug dabar kalbame apie atlyginimus Lietuvoje, ypač valstybės tarnautojų, todėl jums pabandžiau pateikti Europos sąjungoje egzistuojančius valstybės sistemos darbuotojų atlyginimų vidurkius. Tai nėra paprasta, nes matyt ir Europoje niekas nėra suinteresuotas atlyginimu aiškumu. Daugeliu atveju statistika pateikia sutartą, bet ne faktiškai išmokėtą atlyginimą. Tačiau palyginti galima. Atlyginimų vidurkiai pateikti ,,popieriuje’’ , eurais per mėnesį. 

Airijoje didžiausius atlyginimus iš valstybės tarnautojų gauna kalėjimų tarnautojai bei nacionalinės policijos darbuotojai, gynyboje vidutinis darbo užmokestis yra 13% mažesnis už valstybės tarnybos vidurkį, o švietimo sektoriaus darbuotojų vidutinis atlyginimas 5% didesnis nei valstybės tarnybos vidurkis. Parlamentaro atlyginimas yra daugiau kaip 2 kartus didesnis už vidutinį valstybės tarnautojo atlyginimą. Klerko vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2007 m. Pasiekė  3245,52 EUR. Tai viena iš Airijos krizės priežasčių, nes atlyginimai bei socialinės garantijos yra labai didelės ir tapo nepakeliama našta valstybės biudžetui.

Jungtinėje Karalystėje valstybės tarnautojų vidutinis atlyginimas yra santykinai nedidelis. Pavyzdžiui, teisėjų atlyginimų aritmetinis vidurkis yra 8 kartus didesnis už valstybės tarnautojų atlyginimų vidurkį, o parlamentarų – daugiau kaip 4 kartus, policininko – 80%, mokslininko – 40%, mokytojo – 56%.

Čekijoje viešojo administravimo ir gynybos sektoriaus vidutinis atlyginimas yra 22% didesnis už šalies vidurkį, o policijos darbuotojų – 40%. Švietimo ir sveikatos apsaugos sektorių darbuotojų atlyginimai lygus šalies vidutiniam darbo užmokesčiui.

Prancūzijoje vidutinį darbo užmokestį viršija tik teisėjų, parlamentarų, gydytojų, mokslininkų ir vadovaujančių valstybės tarnautojų vidutinis darbo užmokestis. Policininkų darbo užmokestis 30% mažesnis nei šalies vidurkis, mokytojų – 22%, kultūrininkų – 40%.

Estijos valstybės valdymo sferos (kartu su gynybos ir privalomo socialinio draudimo sritimis) darbuotojų vidutinis apskaičiuotas mėnesio atlyginimas 2007 m. 3 ketvirtyje buvo 21% didesnis už šalies vidutinį atlyginimą, sveikatos apsaugos ir socialinio darbo srities darbuotojų  – maždaug lygus šalies vidutiniam atlyginimui, tyrimų ir plėtros darbuotojų sudarė 90% šalies vidutinio atlyginimo, rekreacijos, kultūros ir sporto darbuotojų – 86% šalies vidutinio atlyginimo. Mažiausi buvo švietimo sferos darbuotojų  atlyginimai –  sudarė tik 62,5 % šalies vidutinio atlyginimo.

Viešojo sektoriaus vidurinių ir žemiausių grandžių darbuotojų atlyginimas dažnai yra didesnis negu privačiame sektoriuje, o vadovų atlyginimai, priešingai, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje sumažėjo 30–50 %, palyginus su privačiu sektoriumi. Tai viena iš priežasčių, kodėl trūksta gerų vadovų valstybės valdyme.

Plačiau…

Kiekvieną dieną išgirstame vis naujos informacijos apie išmokėtus priedus, premijas ar valstybės institucijų įsigyjamus nevisai pagrįstus pirkinius. Man kaip žmogui, kaip Liberalų ir centro sąjungos pirmininkui belieka tik apgailestauti, kad ir mūsų partijos deleguotas ministras A. Čaplikas nusprendė išmokėti priedus savo patarėjams bei viceministrei. Po tokių sprendimų kyla natūralus klausimas, ar mes turime moralinę teisę raginti visuomenę „veržtis diržus“?  Plačiau…

Lietuvoje vis dažniau girdime apie darbuotojų atleidimus, įmonių bankrotus. Prognozuojama, kad bedarbystės lygis Lietuvoje pasieks beveik 9 proc., nors jei nebus imamasi ryžtingų  priemonių, šis skaičius jau dabar atrodo optimistinis. 

Neišimtis ir pasaulis, kur tik ir girdime pranešimus apie darbo vietų mažinimą:  medicinos gigantas GlaxoSmithKline atleidžia 10 tūkst., o  statybos technikos  gamintojas Caterpillar visame pasaulyje mažina  20 tūkst. darbuotojų. Kinijoje šiais metais darbo neteko ar neteks 20 mln. kasybos pramonės darbuotojų.  Visoje Britanijoje  vietos darbutotojai rengia didžiulius streikus prieš atvykėlius iš kitų valstybių, ypač Europos. Kaip greitai užmiršta vieninga Europos darbo rinka.  

Mums gerai žinomas oro vežėjas Ryanair paskelbė apie šimtus milijonų patirtų nuostolių,  nedžiugina naujienos ir iš kitų oro kompanijų. Tai gi, flyLAL bankrotas neišimtis, kuris labai skaudžiai palies mus visus.

Tačiau pasaulyje didžiausias trūkumas ne pinigai, o pasitikėjimas. Pasitikėjimo deficitas, kuris pirmą kartą taip jaučiamas privačiame versle, yra daugelio problemų priežastis. 

Plačiau…