Bankininkai rimtais veidas ir brangiais kostiumais Lietuvoje, Europoje ir už Atlanto, lyg užkerėti tvirtina, kad neskolindami arba skolindami tokiais principais kaip Skrudžas iš Čarlzo Dikenso „Kalėdų giesmės“, jie elgiasi atsakingai. Ir būdami atsakingi, jie nenori rizikuoti, jie saugo savo verslą. Dabar vis dažniau bankininkai pabrėžia, kad jų veikla  yra verslas, lyg visi iki šio būtų manę, kad bankas yra labdaros organizacija.
    Beje, milijonai žmonių visame pasaulyje beveik ir buvo patikėję, kad bankai beveik labdara užsiiminėja, bet dėl tokio apgaulingo supratimo, kalti ne tik naivuoliai, viską pirkę skolon, bet ir tie patys verslininkai – bankininkai. Juk ne vienerius metus jie buvo dosnūs, jų įvaizdžio ir verslo strategija buvo išdalinti kuo daugiau paskolų, kad gautum kuo daugiau palūkanų, ir neapsiskaičiavo ne tik kūrę geresnį gyvenimą skolon, bet ir bankininkai. Todėl būtų sąžininga atsakomybę dalintis. Plačiau…

Užsienio šalių ekonomikos ekspertai prakalbo apie būtinybę Rytų Europos šalyse įvesti eurą. Jų vertinimu, tai vienas iš būdų apsaugoti nuo galimų finansinių sukrėtimų visą euro zoną. Manau, kad mums derėtų siūlyti Europos Komisijai apsvarstyti tokią idėja. Tačiau tam prireiktų nemažai laiko, reikėtų gauti ES institucijų palaiminimą. Manau, kad mes ir patys galėtumėm imtis iniciatyvos skatinti euro cirkuliavimą lygiagrečiai su litu. Pavyzdžiui, pradžioje galėtumėm visuomenei leisti laisvai spręsti kokia valiuta jie nori gauti atlyginimą – litais ar eurais. Taip išvengtume spaudimo ir neigiamų pasekmių nacionalinei valiutai, tokiu būdu Lietuvos žmonės nors iš dalies galėtų jaustis saugesniais. Juolab, kad atsiskaitymus litais ir eurais leidžia šalies įstatymai. Tai pagelbėtų ir taupant – nebereikėtų papildomų išlaidų konvertuojant valiutas. Dvigubos valiutos naudojimas užkirstų kelią ir spekuliacijoms paskolų sektoriuje, kai dabar neprognozuojamai aukštos palūkanų maržos, kurias nustato keli bankai. Plačiau…

Keturių partijų sudaryta koalicija mini šimtadienį. Nesu linkęs šios datos sureikšminti, bet tai gera proga žvilgtelėti atgal ir įvertinti priimtus sprendimus. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo palinkėjimo Seimo Pirmininkui – kuo greičiau pakeisti išdaužytus Seimo rūmų langus. Šiandien eidamas į darbą ir žvelgdamas į ištrupėjusius stiklus, pamasčiau, kad tai tampa simboliu mūsų biurokratinio neefektyvumo. Tai tik parodo, kad viešųjų pirkimų procedūros stabdo sprendimų priėmimą arba padaro juos visai neįmanomus, o ekonominiu sunkmečiu jie turėtų būti greiti, ryžtingi ir netradiciniai. Tai susiję ne tik su Seimo langais. Plačiau…

1. Tik atvykęs į Niujorką, pastebėjau, kad JAV prezidento Barako Obamos pasirašytas  „Ekonomikos skatinimo planas“ jau veikia. Anksčiau pasieniečiai paimdavo tik po du kiekvienos rankos pirštų atspaudus, o dabar po visus penkis. 

„Kadangi Senamiestis yra Vilniaus centre, jis iš esmės pasmerktas, ir nebe toli tas laikas, kai tik senuose raižiniuose galėsime jį pamatyti. Taikantis prie nūdienos poreikių, senieji namai arba perstatomi, arba jų vietoje kyla nauji daugiaaukščiai. Kertami didžiuliai langai parduotuvių vitrinoms, sienos apkarstomos įvairiakalbėmis iškabomis…

„Daug netikėtumų Vilniuje laukia turisto, kuris, žingsniuodamas viena pagrindinių gatvių nė neįtaria, kad visai šalia, mažytėse gatvelėse viešpatauja XVII a. Kaip nuo didesniųjų Vilniaus gatvių skiriasi šie siauri, kreivi skersgatviai – su mediniais šaligatviais, kur du žmonės prasilenkti negali, arba ir visai be šaligatvių. Šių gatvelių išskirtinis bruožas – skersinės arkos, suteikiančios Rytų charakterį… Kartais virš arkų įrengtos perėjos ar koridoriai.

Plačiau…