Vakar vienas draugas  persiuntė e.mail’ą, kurį atidžiai perskaičiau tik vakare. Susimąsčiau, kilo daug klausimų, o į kiekvieną jų – dar daugiau atsakymų. Ar tai neprimena mūsų ginčų Lietuvoje, todėl ir siūlau perskaityti apie šį puikų socialinį eksperimentą.

,,Atsisėdęs vyras pradėjo groti Vašingtono metro stotyje. Buvo šaltas sausio rytas. Jis grojo 6-ias Bacho kūrinius, apytikriai 45 minutes. Kadangi buvo piko valanda, apskaičiuota, jog pro šalį praėjo tūkstančiai žmonių, dauguma iš jų į darbą. Per 45 minutes kol muzikantas grojo tik 6 žmonės trumpam buvo sustoję „valandėlei“. Apytiksliai 20 žmonių įmetė pinigus į smuiko dėklą. Per 45 minutes muzikantas surinko 32$. Kai jis baigė groti ir aplinkui tapo tylu, niekas to nepastebėjo. Niekas nesusigaudė, kad čia pat grojo vienas iš garsiausių pasulyje smuikininkų Joshua Bell . Smuiku, kurio vertė 3,5 mln.$, jis grojo vienus iš gražiausių kūrinių kada nors parašytų smuikui. Juolab jie nežinojo, kad dvi dienas iki šio grojimo metro stotyje, į Joshua Bell koncertą Bostono Teatre buvo parduota bilietų už 100 000$.

Joshua Bell incognito grojimą metro organizavo „Washington post“ kaip socialinį tyrimą apie žmonių suvokimą, skonį ir prioritetus. Tyrimo tikslas buvo: banalioje aplinkoje, netinkamą valandą ar mes suprasime grožį, ar atpažinsime talentą netikėtame kontekste? Jei mes nerandame laiko, kad sustotume ir išgirstume vieno iš garsiausių pasaulyje muzikų, grojančių vieną iš gražiausių kada nors parašytų kūrinių, kiek daug gerų dalykų mes pražiopsome savame gyvenime?“

Pasiskolinau šį puikų tikrą antikrizinį  šūkį iš Rūtos Jokštas straipsnio, prieš kelias dienas publikuoto ,,Delfi‘‘ portale.  Autorė gyvena Anglijoje, todėl savo kailiu patyrusi, kad tik padedant vienas kitam galima išlikti ir geresnį gyvenimą susikurti.

,,Nedėk ant‘‘ lietuvio, padėk lietuviui.  Štai ko mums dabar visiems reikia.  Paskelbkime moratoriumą ,,dėjimui‘‘.  Turime  nustoti kandžioti vienas kitą ir privalome padėti vienas kitam. Paskatinti vienas kitą dirbti, palinkėti sėkmės, o ne kovoti tarpusavyje.Jei vadovausimės šiuo principu išnyks daugelis šiandieninių problemų, o kartu atsiras aiškus sprendimų priėmimo pagrindas.  Dings iš mūsų lūpų, o kartu iš žiniasklaidos puslapių  diskusijos, kurios baigia Lietuvoje užmušti kūrybingumą, norą dirbti ir idėjas.

Plačiau…

Žmonėms geriausiai suprantamas matas yra pinigai.  Labai aišku –daug ar mažai, brangu ar ne. Tačiau yra ir kiti skaičiai apie kuriuos mes mažai žinome, bet būtent jie priverčia susimąstyti ir suvokti tikrąją vertę.
Norint  užauginti skirtingus augalus ir išgauti vieną litrą biodyzelino reikia sunaudoti nuo 4000  iki  9100 lt. vandens.  Vienam litrui biodyzelino pagaminti reikia apie 2 kg. cukraus, kukurūzų ar 3 kg. grūdų. Viena maistinių javų kalorija reikalauja vieno litro vandens, o vienai kalorijai iš mėsos jau reikia 10 litrų vandens.  Tai gi per dieną  žmogus sunaudoja 3-6 tūkst. litrų vandens skirto maisto produktams užauginti , o išgeria tik 3-4 litrus.
Kai geriame kavos puodelį už 2 ar tris litus, žinokite, kad vieną kavos pupelę simboliškai palietė apie 12-15 žmonių rankų ir ji nukeliavo vidutiniškai 2000 kilometrų.
Šilko metrui pagaminti šilkverpiams reikia lapų, kurie užauga vieno hektaro sklype…
 

Kiekvienas pažiūrėkime į savo namų vaistinėlę. Neabejoju, kad rasime begalę  įvairiausių pakuočių su vaistų likučiais. Ką su jais daryti? Gerą pavyzdį radau šių metų kelionėje, kurį būtų gerai įgyvendinti Lietuvoje. Plačiau…

Po iškilmingos ceremonijos Barackas Obama  tapo 44-uoju JAV prezidentu, pirmuoju juodaodžiu pasiekusiu šį postą. Inauguracija, kurią galėjo matyti kiekvienas planetos gyventojas, atrodė įspūdingai ir didingai. Mums, prisimenantiems sovietinį laikotarpį, tai net įtartina. Negi šie tūkstančiai žmonių patys laisvanoriškai atėjo, stovėjo eilėse, pirko bilietus, o kai kurie iš jų kainavo apie 3 tūkstančius dolerių, tam kad būtų šio istorinio momento liudininkais. Ir tai vyksta šalyje, kur vyrauja nuostata – „aš pats statau savo Ameriką“. Plačiau…