Siūlyčiau šiandien pratęsti diskusiją vakar dienos  tema ir parašyti savo idėjas apie tai, kaip būtų galima ištaisyti brangias žemės nuosavybės atstatymo metu padarytas klaidas.

Šios savaitės žurnalo „Veidas“ numeryje paskelbtame straipsnyje „Konservatorių klaida valstybei kainavo 5 mlrd. litų“ (http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/48b805207142d) aprašyta tai, su kuo nemažai sąžiningų, valstybės galiomis ir gera valia tikėjusių Lietuvos piliečių susidūrė savo gyvenime. Ir patyrę tai, prarado pasitikėjimą valstybe. Netgi manau, kad pasitikėjimo valstybe nuosmukis prasidėjo dar tada, kai konservatoriai pradėjo „tobulinti“ įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir atgaunami žemės sklypai tarsi pradėjo judėti iš vienos Lietuvos vietovės į kitą. 
   Buvo prikurta tiek pataisų, kad prasidėjo žemės reikalus tvarkančių valdininkų bei apsukrių prekeivių žemes aukso amžius, bet žlugo daugybės ne tokių „gudrių“ žmonių viltys atgauti tai, kas priklausė jų tėvams, seneliams, tai, ką valstybė buvo pažadėjusi atiduoti.
  Dėl konservatorių vis kuriamų minėto įstatymo pataisų kentėjo ir konkretūs žmonės, ir Savivaldybės, pagaliau nukentėjo – miestų ir visos šalies plėtra, kurią stabdė naujiems objektams statyti reikalingos žemės stygius. Tai klaida, kuri turi ne tik finansinę vertę, bet konservatoriai to niekada nenorėjo ir nenori pripažinti. Ir klaidas, kurios, deja, jau nebeištaisysime.
 Dažnas vilnietis, kaip ir aš, pagrįstai piktinomės tuo, kad Vilniuje vykdomos statybos ten, kur buvo mums įprastos pasivaikščiojimo vietos ar atviros erdvės. Bet Savivaldybė negali drausti tokių statybų, nes žemės grąžinimo tvarka nenumatė viešojo intereso apsaugos.

Plačiau…