Vakar Menų spaustuvės patalpose vyko įdomus, intensyvus ir kartu gan intymus pokalbis apie menus, kultūrą, jų likimą ir problemas toje sudėtingoje situacijoje, kokioje šiuo metu esame.
Menų spaustuvės projektas sumanytas kaip kitokia kultūros kūrimo erdvė senos sovietinės spaustuvės patalpose. Tačiau renginio pradžioje nuskambėjusi frazė, kad paskutiniai metai buvo milžiniškų galimybių ir niekingų rezultatų laikotarpis, tik paliudijo, kad dar viena graži ir reikalinga idėja tapo politinių permainų ir politinių įvykių įkaite. Ir toks apibūdinimas taikytinas ne tik Menų spaustuvei.
Buvo daug kalbėta apie tai, koks kultūros plėtros ir meno rėmimo modelis būtų labiausiai priimtinas ir atitinkantis šiuolaikinės valstybės poreikius. Akivaizdu, kad menininkų netenkina nė gausiai lankomų teatrų, nė vizualinių menų, nė kitų kultūros formų padėtis. Plačiau…

Šios savaitės „The Economist“ numeryje vienoje iš redakcijos skilčių yra įdomūs pasvarstymai, kaip skiriasi požiūris į dabartinę finansų sistemos suirutę ir kapitalizmą apskritai Europoje bei Amerikoje.
       Įdomu yra tai, kad įtakingo savaitraščio komentatoriai pastebi, jog pasitikėjimas valstybe Vakarų Europoje yra gerokai didesnis nei Amerikoje ar pokomunistinio bloko šalyse, kur viešasis sektorius praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje praktiškai buvo sužlugęs. Taigi, mes kaip viena iš minėto bloko valstybių esame vieni iš tų, kur tikėjimas valstybe yra menkesnis, tiesa, dėl skirtingų priežasčių nei Amerikoje, kur žmonės iš valstybės tikisi mažiau todėl, kad daugiau tikisi iš savęs. Lietuvoje tokios nepasitikėjimo priežastys glūdi daugelio Vyriausybių padarytose klaidose ir neefektyviame valstybės valdyme.
    Beje, „The Economist“ pažymi, kad Nyderlandų Vyriausybės užsakyta apklausa parodė, kad Rytų Europos gyventojams patinka privati pensijų sistema, tuo metu Vakarų Europos piliečiai tikisi, kad valstybė pasirūpins jais senatvėje. Plačiau…

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK)  nariai, sužlugdę balsavimą dėl vartotojams palankesnės Elektros energijos perdavimo bei skirstymo kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos, turėtų būti atšaukti iš komisijos, o jų veiksmus turėtų atidžiai ištirti Specialiųjų tyrimų tarnyba. Būtent taip reikėtų įvertinti vakar dienos įvykius  VKEKK.
 Įstatymai numato, kad VKEKK komisijos narių pareiga yra dalyvauti posėdžiuose, todėl nepriimtini jokie išvedžiojimai, kodėl du komisijos nariai, būdami gyvi ir sveiki, jame nedalyvavo. Esu tikrai, kad ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas tai supranta, nedelsiant įvertins tokius jo Prezidentui siūlytų komisijos narių veiksmus. Manau, kad būtina kreiptis ir į STT, jog būtų išsklaidyti arba patvirtinti įtarimai, jog komisijos nariai taip pasielgė veikiami konkrečių verslo grupių. Plačiau…

  Kas jie – gobšūs kapitalistai, Volstryto finansininkai, kurie nori susikrauti sau kuo daugiau milijonų  ar  žmonės, neabejotinai tapę pasakiškai turtingais, visgi yra XXI – ojo amžiaus Robinais Hudais, kurie turtingesniais, svarbesniais ir laimingesniais leido pasijusti tiems, kurie galėjo tik svajoti turėti savo namus, svajojo palypėti bent vienu laipteliu aukštyn visuomenės hierarchijoje. Nuolat pikti antiglobalistai ir antikapitalistai turbūt pareikalaus linčiuoti žlungančių bankų ar investicinių bendrovių vadovus, juos ypač siutina skelbiami šimtus milijonų siekiantys jų atlyginimai. JAV Federalinis tyrimų biuras pradėjo tirti, ar minėtų institucijų griuvimo nesukėlė nusikalstama bendrovių vadovų veikla. Surasti kaltuosius dabar reikalauja politikai ir juos renkantys piliečiai, bankrutuojančių bankų akcininkai, o valstybės galvos ieško išeities.
              700 milijardų dolerių – tokią Lietuvos masteliais neįsivaizduojamą sumą siūloma skirti iš JAV valstybės biudžeto, mėginant numalšinti ekonomines aistras ir finansinį badą. Bet ar teisūs tie, kurie teigia, jog JAV valdžia mėgina gelbėti bankus, kurie neatsakingai dalijo paskolas, ir bendroves, kurios tas paskolas perpirkinėjo ?  O gal JAV valdžia gelbsti žmones, kurie nebegali sumokėti palūkanų už savo pirmąjį nuosavą būstą gyvenime, juk absoliuti dauguma blogųjų paskolų gavėjų būtent yra tie, kuri anksčiau nebūtų įstengę nusipirkti savo namo ar buto, o ne spekuliantai. Plačiau…

Pratęsiant vakar dienos temą, norėčiau prisiminti tai, kas buvo daroma Vilniaus Savivaldybėje, naikinant korupcijos priežastis ir galimybes. Dabar jau valstybės mastu siūloma įvesti „vieno langelio“ principą, o Vilniuje tai buvo padaryta dar prieš ketverius metus.
 Tokio principo esmė – interesantai aptarnaujami „vieno kontakto“ principu: tarnautojams, priimantiems sprendimus, užkertamas kelias tiesiogiai kontaktuoti su interesantais. Vilniaus savivaldybėje buvo įdiegta kompiuterinė dokumentų ir informacijos valdymo programa „Avilys“, leidžianti interesantams internetu stebėti jų prašymų nagrinėjimo eigą, deja, negaliu pasakyti, kaip ši programa veikia šiuo metu.
 Vilniaus Savivaldybės darbuotojams buvo surengti penkių savaičių trukmės korupcijos prevencijos seminarų ciklas. Tuomet seminarus vedusių STT pareigūnų manymu, Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma korupcijos prevencijos programa buvo viena pažangiausių Lietuvoje. Plačiau…