Rusija, iki šiol neišvedusi karinių dalinių iš Gruzijos, peržengė visas ribas ir sunaikino argumentus tų, kurie mėgino pateisinti Rusijos veiksmus. Ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasisakymai po susitikimų su Rusijos ir Gruzijos vadovais yra pirmas rimtas ženklas, kad Europos Sąjungos lyderiai pagaliau suprato, jog reikalinga tvirta pozicija. Kitaip iškyla aiškus ir gan pavojingas klausimas – kas bus sekantis, kas bus kitas ?
     Kaip rašė vienas objektyviai situaciją sugebantis vertinti populiaraus interneto portalo gazeta.ru komentatorius, „mažas karas – didelės pamokos“. Pamokos ir mums, naujosioms ES narėms, ir Vakarų Europai.
    Gruzijos įvykiai kelia ir kitą klausimą, ar būtų įmanoma sukelti Lietuvoje provokaciją, kuri lemtų tokį atsaką, kokio buvo sulaukta Gruzijoje. Ar mes galime būti tas „kitas“? Net jos interesus ginantys Vakarų politikai bei apžvalgininkai supranta, kad Michailas Saakašvilis nėra, kaip sakoma. „lelijos baltumo“, supranta, jog sprendimas panaudoti jėgą Pietų Osetijoje nebuvo iki galo apgalvotas. Trumpai tariant, jis pasidavė provokacijai, bet suprantame ir tai, kad kažkas tą provokaciją surengė. Kažkas, kas labai puikiai žino ne tik Gruzijos padėtį, bet ir jos lyderio stiprybes bei silpnybes. Kažkas, kas tokias provokacijas gali pakartoti ir kitose šalyse. Plačiau…