Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija buvo stulbinanti, kaip ir faktas, kad atidarymo ceremonijos parade žygiavo daugiau nei dviejų šimtų šalių atstovai, akivaizdu, kad kiekvienose žaidynėse varžosi vis daugiau sportininkų iš vis daugiau šalių. Tai byloja ne tik apie augantį sporto populiarumą ar kylančią šalių gerovę, bet ir apie ryškias politines permainas pasaulyje. Juk dauguma naujų šalių kuriasi, į kelias valstybes suskilus senosioms. 

    Jau aišku, jog Pekino žaidynės yra kitokios, nors ir sukėlę mažesnius politinius protestus nei 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje, aistras visgi sukurstė. Kita vertus, už tai atsakingi ne tik patys kinai, bet ir tie, kurie balsavo už Pekino teisę rengti žaidynes, nes tiek žmogaus teisių problemos, tiek Tibeto laisvės klausimas keliami seniai.

  Dėmesį nuo Olimpinių žaidynių atdidarymo atitraukė ir karinis konfliktas Kaukaze, apie kurį praneša visos pasaulio naujienų agentūros, ir dažnai žinios iš Gruzijos netgi nutelbia pasakojimus iš Kinijos. Su nerimu stebiu įvykius Gruzijoje ir Pietų Osetijoje, kadangi gerai žinau šį regioną, jo ypatumus, ne kartą teko bendrauti ir su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu, ir spėju, kad geros valios susitarti pritrūks abiems pusėms. Skaudu girdėti Rusijos kalbas apie tariamą jos piliečių gynimą, sunku klausytis ir Gruzijos lyderio raginimų ginkluotis ir ruoštis žutbūtinei kovai. Ginklu taikos nesukursi, deja, tame gražiame puikių žmonių krašte būtent tai ir mėginama daryti.   

Plačiau…