Latvių referendumo pamokos
2008 - 08 - 4, Pirmadienis 8:42Kaimyninėje Latvijoje vykęs ir nepavykęs referendumas, kuriame buvo sprendžiama, ar leisti piliečiams patiems paleisti jiems neįtinkantį parlamentą, gera pamoka ir mums. Pirma, dar kartą parodanti, kad labai dažnai garsiai ir aktyviai viešumoje aptarinėjamos politinių permainų idėjos, kurioms esą pritaria didžioji dalis visuomenės, žmonėms rūpi mažiau nei tas idėjas stumiantiems politikams.
Antra, Latvijoje kaip ir Lietuvoje daug šnekama apie tai, kad politikos elitas atitrūkęs nuo žmonių ir kasdienio gyvenimo realybės. Bet apie kokį „elitą“ šnekama ? Ar užtenka tapti Seimo nariu, kad būtum priskirtas elitui ? To tikrai per maža senas demokratines tradicijas turinčiose Vakarų šalyse. Lietuvoje „elito“ terminas vartojamas taip dažnai, jog net nesusimąstoma, kokia šio žodžio prasmė.
Ir trečia, ir bene svarbiausia. Europoje nėra tradicijų ir nėra šalies, kurioje piliečiai nuspręstų patys paleisti parlamentą, bet yra demokratiški rinkimai, kuriuose piliečiai gali atleisti iš parlamento tuos politikus, kurie blogai atliko savo pareigas ir neteko jų pasitikėjimo. Ir tai suprantama, nes pamėginkime įsivaizduoti, kas vyktų, jei parlamentai būtų paleidinėjami, kaskart, kai to panorės populistų įtikinta piliečių grupė.
Spalio 12 d. Lietuvos žmonėms reikia ateiti į rinkimus ir pasirinkti tuos, kuriuos jie laiko geriausiais ir kuriais jie pasitiki. Ir rinkimuose dalyvauti aktyviai, neleidžiant kitiems spręsti už jus. Bet rinkimuose Lietuvoje (kaip, beje, ir Latvijoje) sudalyvauja mažesnė dalis visuomenės, o jų rezultatais ar išrinktųjų darbo kokybe piktinasi dauguma, bet dėl to kaltas ne „elitas“ ar blogi įstatymai, o būtent toji dauguma, kuri nieko nedarė, kad padėtis pasikeistų.
2008 - 08 - 05, 6:03
,,…piktinasi dauguma, bet dėl to kaltas ne „elitas“ ar blogi įstatymai, o būtent toji dauguma, kuri nieko nedarė, kad padėtis pasikeistų.“ AZ.
Kas čia pasidarė? Iš kur tiek savikritikos pas AZ atsirado?
Nors gal ir nebuvo taip, kad visai nieko ta valdanti Seimo dauguma nedarė.:) Darė ar bent stengėsi padaryti, bet sau:)… Vien pastangos dėl rentų ko vertos:)…
2008 - 08 - 04, 18:26
tik ką prof. (nežinia ko – gal Rutkelytės?) GLaveckas per LNK suformulavo, kad daugumos partijų programos ir jų vykdymo keliai nelabai svarbu, nes labai panašios.
Svarbu, KAS jas vykdys.
Kitaip sakant, svarbu, kas kabins tuos makaronus ant mūsų ausų.
Gal tai ir yra tiesa.
Dar geras jo humoras – partijos tikisi iš rinkėjų: biednųjų balsų ir turtingųjų pinigų.
2008 - 08 - 04, 17:27
[quote comment="57433"]to 108, kuris parašė:
„Na, isTrinkus Arturo partija“
[/quote]
Atrodo, kad pataikyta i ‘deviatka’, Arturo, nors ir neblogo bachuro, partija, ne kas daugiau, kaip kortu partija zaidziant ‘Durniu’, o gal ir ‘Kiaule’. O durninami visi zmones, norima iteikti, kad Arturas bachuras rupinasi kitais, bet tai tik spektaklis, kad pro adatos skylute pralysti i naujaji Seima.
2008 - 08 - 04, 16:20
to 108, kuris parašė:
„Na, ishrinkus Arturo partija“
Antrame žodyje pakeitus H į T, gautųsi dar geriau:))
2008 - 08 - 04, 11:42
{…o būtent toji dauguma, kuri nieko nedarė, kad padėtis pasikeistų.}
Na, ishrinkus Arturo partija, tai turbut padetis tikrai pasikeistu. Greiciausia i gera. Taciau. Ir cia pasitaike (-o) nemazai, sakant, kazuseliu.
Na, kad ir tos pacios rentos. Arba kiti dalykai su kuriais asmenishkai ash bent jau nesutinku: AZ nepritarimas ekologinems lengvatoms, AC ir VB kalediniu atostogu propagavaimas, poziuris i Tabako ir alkoholio kontroles tarnyba…
Partijos yra niekam neatsakingos. Galbut atsakingi politikai, pataikaujantys verslininkams ir paskui atsistatydinantys tik visishkai ispausti i kampa? O partija niekuo deta ir toliau gali sau leisti zadeti grazu gyenima.
2008 - 08 - 04, 11:36
Q to FC
Elitu (iš prancūzų élite – geriausias, rinktinis) sociologijoje bei bendraja prasme vadinama santykinai nedidelė dominuojanti visuomenės grupė, …
Kad ne tik ‘Stiliuje“, dar yra „Žmonės“ ir dar begalės…
Per daug- vienareikšmiškai.
Reiktų žurnalo RUNKELYS
2008 - 08 - 04, 10:49
Elitas Lietuvoje yra tas kas fotografuojasi „Stiliaus“ žurnale.:)
2008 - 08 - 04, 10:28
Qwalda
Beveik temon, kokiais 99,9 procento:
Yra toks kanalas NST (nastojaščiaje smešnoje TV), jame tarp begalės lėkštų juokelių kartais parodomi tikri gero humoro šedevrai.
Dabar rodomas britų (BBC?) serialas „Taip, Tamsta premjere“
Rekomenduoju, jei norite pamatyti tikrosios demokratijos virtuvę – su visom subtilybėm ir cinizmu.
Programa – http://smeshnoe.tv/prog.php
2008 - 08 - 04, 10:19
Klaipėdą ir Palangą valdo merai LiCS, statybos nelegalios stovi, artūras paulauskas nugriovė Kaliačiaus tvirtovę ir dvi pirteles…
Visos partijos, tai gaujos o ne partijos, padugnės o ne partijos, uždūsino Lietuvą ir save.
Aš negavau atsiprašymo raštu.Bet „lnk“ ir kiti, dūsinasi be idėjų.
Galiu suvienyti išeiviją ir vietines padugnes.
Kad tai padaryti, padugnės Politikoje turi manęs atsiprašyti. Man reikia nedaug ir aš padirbėsiu, Lietuvos labui, bet man reikia, kad mane paprašytų dirbti,Lietuvos labui.
Kitaip, jau viskas yra padaryta padugnių rankomis, kad Lietuva liktu su ožiu ir gaidžiu.
2008 - 08 - 04, 9:46
Manau, jog Jūsų kaltinimas be pagrindo.
Pas mus juk, kaip ir Latvijoje parlamentine respublika, tiesa, su pusiau prezidentines respublikos išlygomis. Tas tiesa, jog valdantieji formuoja Vyriausybę, tačiau ta pati Vyriausybė yra atsakinga parlamentui. O parlamente praktiškai visada matome tuos pačius žinomus veidus. Tik vieną dieną jie priklauso libercentristų partijai, kitą – konservatoriams, trečią – socialdemokratams, ir taip iki begalybės. Taip jau gaunasi, kad geriau niekam neatiduoti savo balso, nei kažkokiai prostitutei, kuri eina per visas partijas. Atsiprašau už netaktiškumą. Ir esu įsitikinus, jog ši situacija nepasikeis ir po dešimties metų.
Valstybės valdžią kuria tauta. Referendumas dėl valstybės formos pakeitimo – į prezidentinę respubliką – gal ir duotų naudos. Visgi, vieną vadovą suvaldyti yra daug lengviau, nei bandą žmonių, kurie nori visi vadovauti ir retai kada sugeba rasti bendrą kompromisą. Kiekvienas esame susidūrę, kaip Konstitucija kartais „sugeba“ apginti mūsų teises ir laisves. Kartais atrodo, jog Konstitucija gina ne mus, o mūsų išrinktus atstovus.
Deja, kalbant apie naujoves, dažnai išsigąstame, nors turėtumėme sekti stiprių ir aiškiai matomai turinčių gerų rezultatų, tokių valstybių kaip JAV, Prancūzijos pavyzdžiais, kur konstitucijos buvo keičiamos be gailesčio ir pakankamai dažnai.