Vakar kalbėdamas su šiaip jau gan stipriai gyvenimu nesiskundžiančiais Birštono gyventojais, išgirdau ir tas pačias pastabas ir patarimus, kuriuos girdėjau ir girdžiu ir kituose Lietuvos miestuose.
Kodėl dalijamos pašalpos tiems, kurie gali dirbti, bet nenori, nes gali gyventi ir iš jų, kodėl remiamos šeimos, kurios vaikams skirtos pinigus prageria, o mažieji taip ir lieka neprižiūrėti, kodėl kalinių maistui valstybė skiria daugiau pinigui nei ligonių maitinimui ?
    Ir nuolat klausiama, kodėl tiek daug reikia Seimo narių, jei televizijos ekranuose matyti tuščios kėdės net gana svarbių balsavimų metu. Pastebėjau, kad žmonės tikrai mato toliau nei jų pačių virtuvė ir kiemas, ir tai yra ženklus pokytis gerąja prasme. Plačiau…