Lietuva – Europos Sąjungos ir Rusijos dėmesio centre. Ar turėtume dėl to džiaugtis ir didžiuotis, kad esame tokie svarbūs ir įtakingi ? O gal reikėtų įsiklausyti, ką apie mus kalba ir apsidairius pažiūrėti, ar nelikome vieni ir pagalvoti, ar tai mums naudinga ? Jeigu mūsų keliami reikalavimai išties atitinka svarbiausias europietiškas vertybes ir energetinio saugumo reikalavimus, kodėl mūsų nepalaiko netgi artimiausi kaimynai – latviai ir estai ?
    Lietuva blokavo derybas dėl naujos ES ir Rusijos sutarties. Apie tai dabar kalbama ne tik Vilniuje ir kitose Europos šalių sostinėse. Esame momento herojai, o gal kartojame dar taip neseniai pačių gan pašaipiai vertintus brolių Kaczynskių žygius. Bet tuomet vertėtų įvertinti ir tai, kad Lenkijai reikalingus sprendimus Rusija priėmė po to, kad naujai išrinktas premjeras Donaldas Tuskas ir jo komanda  suvokė, kad kalbėdami ultimatumais su rusais nesusitars. Plačiau…

Stengiuosi nekomentuoti Vilniuje susidariusios valdžios situacijos, nors ir blogo komentatoriai, ir žurnalistai, ir šiaip daugelis žmonių klausinėja mano nuomonės. Viešai to nekomentuoju, nes žinau, jog ką besakyčiau, bus ieškoma kitos politinės prasmės ar naudos.
   Tik esu dar ir eilinis vilnietis, todėl, visų pirma suprantu, kaip dabartinė situacija apsunkina kasdienį Savivaldybės tarnautojų darbą, žinau, kad jiems tikrai nelengva. Kaip eilinis vilnietis suprantu, kad žmonės nori, jog baigtųsi sumaištis Savivaldybės koridoriuose, nes jie nori, kad kažkas priimtų jų kasdieniam gyvenimui būtinus sprendimus. Ir kad priimtų dabar, o ne tada, kai baigsis eilinės politinės muštynės. Plačiau…

Tema apie Kauną ir kultūrą bei laikinosios sostinės tapimą Europos kultūros sostine siūlyčiau diskutuoti ir šiandien.

Kaip jau rašiau Kauno Prezidentūroje vykusiame susitikime su miesto kultūros įstaigų darbuotojais, menininkais drauge su Kultūros ministru Jonu Juču kalbėjomės apie tai, ką padaryti, kad mieste nebereikėtų kabinti plakatų „Ir Kaune gyventi galima“. Žinoma, šiomis dienomis, kai vyko tradicinis festivalis „Kaunas Jazz“ atrodė jog miestas tiesiog švytėjo nuo gerai nusiteikusių žmonių, bet festivalis jau baigėsi.
Su kultūros darbuotojais nekalbėjome apie pinigus ir nedidelius atlyginimus, ir plojimais jie sutiko mano idėją, kad Kaunas siektų Europos kultūros sostinės statuso. Ir darytų tai jau dabar. Plačiau…

Puiki netradicinė mokykla Kazlų Rūdoje, malonus garsios kompanijos atstovų skambutis ir įdomios bei ilgos diskusijos su alytiškiais apie problemas ir pasididžiavimą savo šalimi – taip trumpai galėčiau nusakyti paskutinių kelių dienų įspūdžius. O dabar apie viską iš eilės.
   Vakar vienas mano blogo komentatorius, prisistatęs Šarūnu, klausė kaip man patiko Kazlų Rūdos mokykla, kurioje taikomas Valdorfo metodas. Aišku, kad parašęs šį klausimą, buvo susitikime, todėl galiu atsakyti, kad mokykloje man labai patiko, buvo smagu matyti drąsius, akivaizdžiai daugybės normų nevaržomus mokinius ir mokytojus. Gerbiu tuos, kurie renkasi netradicinius naujus kelius. Ir tikiuosi, kad komentare padarytos klaidos, už kurias pylos negailėjo kiti blogo lankytojai, tėra tipiškos internautų klaidos, o ne prasto mokymosi rezultatas. Plačiau…

 Vakar, grįždami iš susitikimų Marijampolėje, užsukome į populiarų Kauno muzikinį klubą „Combo“, kur vyksta tradicinio festivalio „Kauno Jazz“ vakarai. Aukščiausio lygio muzika, fantastinė atmosfera. Visiems norėčiau priminti, kad šį savaitgalį laikinojoje sostinėje vyksta, kaip visada net išrankiausius džiazo muzikos gerbėjus stebinantis festivalis.
   Bet jei susiruošite keliauti, būkite pasiruošę ir ne patiems maloniausiems siurprizams. Gal tai, ką dabar pasakosiu ir atrodys nerimta ar neverta dėmesio, bet, manyčiau, situacijos bus pažįstamos ne vienam, kuris verslo ar asmeniniais reikalais priverstas nemažai laiko praleisti automobilyje.
  Taigi, pakiliai nusiteikę po geros muzikos dozės išvykome link Vilniaus. Kaune esančioje degalinėje „Statoil‘ nusprendėme pagirdyti savo plieninį žirgą ir sutvarkyti kai kuriuos raitelių reikalus. Tačiau ant degalinės durų kabojo nuo sovietmečio gerai pažįstamas raštelis „Vyksta perdavimas“ (pamenate laikus, kai net restoranai skelbdavo pietų pertraukas, o „perdavimai“ arba „prekių priėmimai“ prasidėdavo taip pat netikėtai kaip ir baigdavosi). Plačiau…