Kokia nešventiška eilinio ilgo švenčių savaitgalio statistika, kokios nereikšmingos atrodo pasaulio ir Lietuvos problemos tėvui ar motinai, praradusiems sūnų arba dukterį statistinėje kelio nelaimėje. Ir tokių šeimų Lietuvoje po prisikėlimo šventės ne viena.
Koks beviltiškas tokią akimirką pyktis, ir koks skaudus yra suvokimas, jog nieko negali pakeisti.
Kiek kartų turėtume kartoti, jog privalome būti atsargūs ir saugoti save, kad pagaliau tikrai pradėtume tai daryti, kad baigtųsi karai keliuose ir mirtys gaisruose.