Lietuvoje ne pačia geriausia tradicija tapo delsimas, skiriant aukštus valstybės pareigūnus į atsilaisvinusius postus, todėl valstybės struktūroms neretai gan ilgai vadovauja laikinieji ministrai, direktoriai ar komisarai. Tokios tradicijos tęsiniu tapo ir naujo generalinio policijos komisaro skyrimas.    Kaip vakar teisingai pasakė mano partijos kolega ir buvęs Vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys, policijos vadovo skyrimo procedūra yra aiškiai ir detaliai aprašyta įstatymuose, todėl viskas ko šiandien reikia, kad visi nuo ko priklauso šio pareigūno patvirtinimas – Vidaus reikalų ministras, Premjeras, Prezidentas bei jo patarėjai – preciziškai vykdytų įstatymus.
  Tačiau viskas vyksta priešingai. Prezidento patarėjai blaškosi po Lietuvą, ieškodami naujo generalinio policijos komisaro, nors pagal įstatymą neturi teisės jo teikti Prezidentui. Kaip neturi teisė ir sakyti Prezidentui, jog šis prašytų pateikti būrį kandidatų, nes įstatymas nurodo, jog Vidaus reikalų ministras pateikia kandidatą. Plačiau…