Nuolat stebėdavausi, kad Viktorą sutikdavau netikėtose vietose ir neįprastu laiku. Ir visada jo rankose būdavo fotoaparatas. Ar tai būtų ankstyvas rudens rytas Pavilnyje, ar vėlyvas vakaras Senamiesčio gatvelėse. Fotografija jam nebuvo darbas, tai buvo jo gyvenimo būdas, tarsi kažkam šuo, kurį reikia ankstų rytą pavedžioti, tarsi šautuvas meniškai šūviui. O gal  pieštukas, fiksuojantis greitą miesto gyvenimą. Plačiau…