2007 - 12 -

Pabaigos ir pradžios laikas

2007 - 12 - 31, Pirmadienis

Naujametinis sveikinimas

  Sutikite Naujus Metus su tais, su kuriais norėsite būti, bičiuliautis ir bendrauti ir kitais metais. Sutikite Naujus Metus ten, kur galite padaryti šventę sau ir brangiausiems žmonėms.

 Sutikite Naujus Metus taip, kad kitų metų pradžioje galėtumėte savimi didžiuotis.

 Sutikite Naujus Metus atvira širdimi ir neskaudančia galva.

 Linkiu puikios 2007 – ųjų metų pabaigos ir sėkmingos 2008 -ųjų pradžios !

Taika pasauliui

2007 - 12 - 30, Sekmadienis

taikapasaulis.jpg

 Garsiajame  Ispanijos nacionaliniame muziejuje – Reina Sofía meno centre – nufotogravau štai tokį menišką palinkėjimą taikos pasauliui. Gal nemažai daliai Lietuvos žmonių toks linkėjimas primena laikus, kai taikos buvo linkima dažnai, nes nuolat buvome gąsdinami pikto linkinčiais priešais.
   Bet ir dvidešimt pirmajame amžiuje linkėti taikos yra prasminga, nes daug žmonių metus baigia. gyvendami netaikiai – kariauja valstybės, kariauja etninės grupės, kariauja kaimynai, kariaujame patys su savimi.
   Taigi taikos pasauliui ir mums visiems.     

Metų fluxusininkas

2007 - 12 - 29, Šeštadienis

A. Paleckis ir J. Mekas         A.Paleckis ir J. Mačiūno kolekcija   

Kadangi savo bloge šiais metais daug rašiau apie meną, kultūrą ir ypač FLUXUS judėjimą, metams besibaigiant, norėčiau paskelbti savo metų FLUXUS- ininką. Ir …tram tararam… šis titulas atitenka Vilniaus vicemerui Algirdui Paleckiui.
    Keletas citatų be komentarų.
 Citata iš A. Paleckio Savivaldybių rinkimų kampanijos kūrybos: „Žinom, matėm monus Pakso… Tai žiniuonės, tai „almakso“… Nei dienelės, nei dienos Vilnių Paksas… netapšnos“.
  A. Paleckis apie galimybes Vilniuje turėti daugiafunkicinį kultūros centrą su partneriais – Gugenheimo ir Ermitažo muziejais: „Šis projektas labai patrauklus ir akiai, ir širdžiai, todėl norime kokybės, ieškoti ir surasti geriausius sprendimus miestui ir jo gyventojams“,- sakė Vilniaus mero pavaduotojas Algirdas Paleckis.
  A.Paleckis apie meną: „… lai elitas ir remia elitinį meną… Kas suskirstė meną į profesionalųjį ir mėgėjų? Menas – nedalomas“.
    A. Paleckis apie valstybės vertybes: „Prieš 20 metų Lietuvoje kartu su Sąjūdžiu ir Nepriklausomybe buvo restauruotas  kapitalizmas… Pacituosiu ištrauką iš prieškarinės, Stepono Kairio rašytos LSDP programos: „Darbininkų gerovei yra du svarbiausi priešai – kapitalistai ir jų vyriausybė“.
 Nuotraukose:
A. Paleckis apžiūrinėja į Vilnių atkeliavusios Jurgio Mačiūno kolekcijos eksponatus ir prašo Jono Meko autografo.

Metai politikoje

2007 - 12 - 28, Penktadienis

Politinis dažasvydis 

Kadangi metų pabaigoje dažnai užduodamas klausimas, kaip apibūdintumėte metus politikoje, žodžiai kartojasi, todėl siūlau į tai pažiūrėti su humoru.
  Garsiausių Ispanijos pop arto menininkų Rafelio Solbeso ir Manuelio Valdeso (gerai meno gerbėjams žinomos grupė „Equipo Cronica“ įkūrėjų) paveikslas (lietuviškai pavadinimas skambėtų maždaug taip: „Tapyti lyg muštis“) neblogai iliustruoja tai, kas vyko politikoje.

Kolegas prisimenant

2007 - 12 - 27, Ketvirtadienis

Metams baigiantis prisimename ne tik tai, kas įvyko per praėjusius metus, šiomis dienomis dažnai prisimename ir žmones, kuriems jau nebeišsiųsime šventinių sveikinimų, kurie ir likę tik prisiminimuose.
    Mane prisiminti žuvusius kolegas žurnalistus paskatino žinia iš Sankt Peterburgo apie ten jau keliolika metų remgiamą krepšinio turnyrą „Vilties taurė“. 1995 – aisiais jis buvos surengtas laikraščio „Nevskoje vremia“ korespondentams – Feliksui Titovui ir Maksimui Šabalinui atminti. Abu jie žuvo Čečėnijoje. Turnyre kviečiami dalyvauti ir Lietuvos žurnalistai, tokį pasiūlymą pateikė Vilniuje viešėjusi Sankt Peterburgo gubernatorės pavaduotoja Ala Manilova. 
    F. Titovas buvo mano geras bičiulis, kartu su juo dirbome ne vienoje „karštame“ buvusios Sovietų Sąjungos taške, jis ne kartą buvo Lietuvoje, viešėjo mano namuose, ant kurių sienų kabo ir jo darytos nuotraukos.
    Žuvo kariniuose konfliktuose trys mano neblogi draugai iš skirtingų šalių, ir prisimindamas juos, prisimenu ir kitus žmones, kuriuos sutikome, dirbdami karinių konfliktų apimtuose regionuose.
     Dar skaudžiau, kai suvoki, kad žurnalistas gali žūti ne tik kare, bet ir savo namuose, kaip tai nutiko Anai Politkovskajai. Ir kaip dėl visiškai beprasmiškų priežasčių nutiko šiemet Viktorui Kapočiui. Ir sąrąšą būtų galima tęsti …