Seime šiandien vyks konferencija kūrybinės visuomenės problemoms aptarti. Kelerius paskutinius metus buvo labai daug kalbama apie žinių visuomenę, pateikiamą kaip vienintelį išsigelbėjimą nuo ekonomikos sąstingio ir protų nutekėjimo. Valdžia kalbėjo labai daug, verslas lygiai taip pat daug investavo, tačiau matome, kad Lietuva tikrai netapo žinių ekonomikos šalimi, o viešajame sektoriuje  vis dar gerokai atsiliekame net nuo estų.  Išimtimis galėtų būti laikomos nebent Vilniaus miesto savivaldybė,  Valstybinė mokesčių inspekcija, kelios sveikatos įstaigos. Verslas žinių ekonomikos srityje gal pasiekė daugiau, tačiau esminio lūžio, didinant darbo našumą naujausių technologijų dėka, dar neįvyko.

    Ir šiandien toliau pažengęs pasaulio valstybės jau kalba ne apie žinių visuomenę, o apie kūrybingą visuomenę, angliškai tai vadinama ,,creative society“. Viena naujausių ir sėkmingiausių tokios naujos visuomenės amerikiečių ekonomisto Richardo Floridos teorija, įveda „kūrybinės klasės“ sąvoką. Tai klasė, kurios „ekonominė funkcija yra kurti naujas idėjas, technologijas ir kūrybinį turinį“. Šią klasę sudaro žmonės, vykdantys mokslinius tyrimus, kuriantys technologijas, dirbantys architektūros ir dizaino sferoje, muzikai ir menininkai, artistai, rašytojai, pramogų sektoriaus darbuotojai ir kiti, susiję su kūrybine veikla. Tai apima taip pat ir kūrybinį darbą verslo sferose, finansuose ir teisėje, kur darbas yra susietas su savarankiškų sprendimų priėmimu ir reikalauja aukšto išsilavinimo ir ekspertinių žinių lygio. Tradicinėje ekonomikos teorijoje laikoma, kad žmonės juda ten, kur yra darbo, tačiau šiuolaikinėje modernioje visuomenėje taip nebėra.

    Kūrybinga ir talentinga darbo jėga juda ten, kur yra darbo vietų, tačiau ji pasirenka tokią gyvenimo ir darbo vietą, kur yra įvairovė, pasirinkimo galimybė, kur aplinka tolerantiška kūrybai ir minčių įvairovei, lengvai priima naujas idėjas. Ir tokią aplinką valstybėje privalome kurti. 

                Turime priprasti, jog kultūra ir kūryba turi būti suvokiamos ne kaip sritys, kurioms nuolat reikia dotacijų, o kaip sritys, kurios gali skatinti ekonomiką ir uždirbti pinigus. Antai, šiomis dienomis nuolat keliama tema apie lietuvių verslumą, vardijamos įvairios priežastys, tačiau niekas nesako, jog geram verslui taip pat reikia kūrybiškumo, nes geras verslas prasideda nuo geros idėjos, kurios negali turėti nekūrybiškas ir nelaisvas žmogus.

    

                 Mūsų švietimo sistema mokiniams ar studentams kemša žinias, suteikia begalę faktų ir informacijos. Kūrybiškumo skatinimas, gebėjimas žinias susieti, analizuoti ir paversti nauju rezultatu, dažniausiai paliktas užklasiniam ugdymui ar tiesiog pačių tėvų išradingumui. Kodėl valstybėje, kurioje yra didžiausias tūkstančiui žmonių tenkantis studentų kiekis Europoje, kurioje tūkstančiui gyventojų tenka bene daugiausia mobilių telefonų pasaulyje, turi tiek bėdų: savižudybės, emigracija, savęs naikinimas automobilių keliuose ar alkoholiu ir t.t.     

                Pasaulis keičiasi labai sparčiai, ir kaip  sakė daktaras Samuelis  Rouvillois, pasaulio ekonomikos forume Davose 1999 m. pripažintas pasaulio rytdienos lyderiu: „Numatyti ateities neįmanoma, nes per didelis greitis.“

                  Atlaikyti bei suvaldyti greitai besikeičiančio pasaulio iššūkius gali tik kūrybingas žmogus ir kūrybinga visuomenė, kurią ir turime kurti kartu. Kūrybinga visuomenė – toks turėtų būti modernios valstybės tikslas. Tik kūrybinga visuomenė sugebės pasinaudoti ir mokslo bei žinių pasiekimais.