Europos Sąjungos šalių lyderiai susirinko Lisabonoje ir vėl spręs, koks turi būti sutarties dėl reformų likimas. Būtent taip dabar vadinama tai, kas po ilgų debatų liko iš ES Konstitucijos. Kiek žinau, Lietuvos, kurios Seimas pirmasis galvotrūkčiais ratifikavo vėliau kitų valstybių atmestą ES konstituciją, gins savo poziciją, esą Konstitucija reikalinga. Bet pats laikas pripažinti, kad tada paskubėjome ir jokio prizo už tai, kad buvome pirmi negavome.

   Vakar dienraštis „Financial Times“ paskelbė, kad absoliuti dauguma Didžiosios Britanijos bei keturių kitų didžiųjų ES šalių piliečių norėtų, kad reformų sutartis būtų tvirtinama nacionaliniuose referendumuose.

    Dienraščio ir kompanijos Harris surengtos apklausos rezultatai rodo, kad apie 70 procentų apklaustųjų Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje norėtų, kad būtų surengti referendumai. To pageidautų net 76 procentai vokiečių, 75 procentai britų, 72 procentai italų, 65 procentai ispanų ir 63 procentai prancūzų.

    Prieš referendumus dėl ES reformų sutarties pasisakė tik 20 procentų apklausos dalyvių ir tik 10 procentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

    Kita vertus, apklausa taip pat parodė, kad ES piliečiai mažai ką žino apie pačią sutartį, nes net 61 procentas teigė su ja nesusipažinęs, apie trečdalis sakė, jog daugmaž žino, kas tai yra, ir tik mažiau nei 5 procentai tvirtino sutartį žinantys gerai arba labai gerai.

    Taigi atotrūkis tarp Lisabonoje sutartį svarstysiančių ES šalių vadovų ir jų piliečių yra didžiulis, bet akivaizdu, kad žmonės nenori likti nuošalyje, priimant svarbiausius ES valdymo ir permainų dokumentus.