Seimui pateikiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas, galiu pasidžiaugti, kad jame atsispindi ir mūsų partijos strateginiai tikslai. Po nelengvų diskusijų pavyko įtikinti koalicijos partnerius, jog tikslams, dėl kurių įgyvendinimo liberalcentristai ir įsiliejo į valdančiąją koaliciją, būtų skirta žymiai daugiau lėšų nei buvo planuota anksčiau. Visų pirma, tai daugiabučių namų modernizavimo programa, taip pat tos srityss, kurias kuruoja LiCS deleguoti Vidaus reikalų ir Kultūros ministrai.

    Pavyzdžiui, vietoj 2008 metams Lietuvos Būsto strategijoje anksčiau planuotų 25 mln. lt  daugiabučių namų modernizavimo programai, Vyriausybė siūlys Seimui patvirtinti 2 kartus didesnę paramą – 53,5 mln. lt. Palyginimui šiemet pastatų atnaujinimui skirta valstybės parama sudarė 15,7 mln. lt. Būsto atnaujinimui skiriamos lėšos tikrai reikalingos, nes neišvengiamai augančios kuro kainos didina ir gyventojų išlaidas šildymui, ir tik kokybiškai pastatyti ar atnaujinti būstai leidžia šias išlaidas mažinti.

     Žymus lėšų augimas numatomas ir mano partijos kolegų vadovaujamose Vidaus reikalų bei Kultūros ministerijose. Atitinkamai, palyginus su šiemet skirtais pinigais, kitąmet viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai bus skirta 46 proc., o kultūrai - 25 proc. daugiau pinigų. Vėlgi abi šioms sritims pastaraisiais metais tikrai lėšų nebuvo per daug, o gyventojų saugumas yra pamatinės vertybė, kaip ir valstybės kultūros plėtra.

    Nepaisant kilusių diskusijų, koalicijos partnerius pavyko įtikinti tęsti Gyventojų pajamų mokesčio mažinimą: nuo 27 iki 24 proc.,o taip pat atsisakyti verslo subjektų mokesčių naštą didinusio vadinamojo socialinio mokesčio.

      Žinant šalies ekonomikos augimą, šį biudžetą faktiškai būtų buvę galima priimti ir nedeficitinį, subalansuotą. Bet  tam sukliudė apie fiskalinę drausmę viešumoje daug kalbantys, tačiau praktikoje Seimą populistiškai dosniais pasiūlymais Vyriausybę ir Seimą užvertę ir toliau planuojantys tai daryti parlamentarai.

      Deja, prieš artėjančius rinkimus paspekuliuoti brangstančiu gyvenimu ir kylančiomis kainomis imasi net rimtais save laikantys specialistai.

     Svarbu, kad nuo kainų augimo neatsiliktų, o dar geriau – lenktų, mūsų šalies gyventojų pajamų augimas, būtų patenkinti geresnio gyvenimo lūkesčiai.  Šio tikslo kartu turėtų siekti ir valdžia, ir verslas. Iš savo pusės valstybė kitų metų biudžete numatė, kad biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai augs 11,3 proc.; ne norėdami kokybiškų viešojo sektoriaus paslaugų ir sklandaus valstybės institucijų darbo, negalime dešimčių tūkstančių žmonių palikti be normalių pajamų, nes tai juos  verstų ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

Norėtųsi tikėtis, kad net į priešrinkimines kovas stojusiems parlamentarams užteks sveiko proto ir paprastos išminties, peržiūrint ir priimant valstybės biudžetą.