Įtempta, kupina mažosios ir didžiosios politikos, apgalvotų ir ne visai apgalvotų pareiškimų buvo savaitė Lietuvoje. Premjerui kažkodėl kilo pagunda erzinti savo partnerius ir oponentus siūlymais atsisakyti to, dėl ko visi jau buvo susitarę – mažinti gyventojų pajamų mokestį, bandant paaiškinti tai būtinybe mažinti infliaciją ar gerinti biudžeto padėtį, nors bent kiek ekonomiką išmanančiam žmogui aišku, kad tai tik dirbtinės sąsajos.

     Mūsų eurokomisarė Dalia Grybauskaitė nebe pirmą kritikuoja Lietuvos valdžios sprendimus, atsainų požiūrį į besikaupiančias problemas, bet vėlgi jos nenorima klausyti, nenorima paisyti perspėjimų, nes nėra norinčių imtis atsakomybės už tai, kas Lietuvoje gali būti po metų ar dvejų. Panašu, kad ir šįkart bandoma išsisukti tvirtinimais, jog tai tik D. Grybauskaitės nuomonė, o iš tikrųjų viskas Lietuvoje yra gerai, ir viskas kontroliuojama. Rinkimai artėja.

     Dar greičiau jie vyks Lenkijoje, kurios vadovų kintančios nuotaikos bei netikėti pasisakymai gerokai stebino ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių vadovus bei ekspertus. Galime pagrįstai didžiuotis, kad Prezidentas Valdas Adamkus ir jo komanda sugebėjo Vilniuje surengti tikrai aukšto lygio tarptautinę konferenciją, kurioje buvo kalbama apie tikrai svarbius klausimus, ieškoma naujų, laikmetį ir politines aplinkybes atitinkančių sprendimų, naudingų ne tik Lietuvai, bet ir kitoms nemažo regiono valstybėms.

     Žinoma, ši konferencija išryškino ir tai, jog nepaisant nuolat kartojamų pareiškimų apie artimą partnerystę bei valstybių vadovų draugystę dar nuo prezidento Aleksandro Kwasnievskio laikų, Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra jau tokie geri ir lengvai prognozuojami. Regis, už žodinių deklaracijų trūksta veiksmų turinio. Gal tai ir galima paaiškinti po kelių savaičių Lenkijoje vykstančiais rinkimais, kuriose Lietuvos korta irgi turi įtakos. Tikėkimės, kad yra būtent taip, ir po rinkimų lenkai sutiks imtis atsakomybės ir vykdyti abiem šalims gyvybiškai reikalingus projektus.

      O štai į Vilnių į Maskvą išmainęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy gavo pirmąsias bendravimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pamokas. Šypsenos plačios, tačiau nuomonės visiškai skirtingos. V. Putinas dar kartą parodė, kad draugų tarptautinėje arenoje jis neturi ir neieško, ir svarbiausiais tarptautinės politikos klausimais, tokiais kaip santykių su Iranu sureguliavimas, jis kalbėjo visiškai priešingai nei jo Prancūzijos kolega.

       Nieko Maskvoje nepešė ir JAV  valstybės sekretorė Condoleesa Rice, o jos bosas, Baltųjų rūmų šeimininkas Georgas Bushas šią savaitę kalbėjo ne tik politinėmis temomis. Nemažo atgarsio susilaukė jo siūlymai, kad didžiosios verslo kompanijos ir tarptautinės korporacijos būtų skaidresnės, ypač kalbant apie jų santykius su smulkiaisiais akcininkais. Mat pastarieji dažniausiai tik iš žiniasklaidos sužino, kokius didžiulius atlyginimus ir dar didesnes išeitines kompensacijas gauna kompanijų ir korporacijų vadovai.Žinoma, valstybė negali įpareigoti tokius duomenis skelbti, bet jie turėtų būti žinomi tiems,.kurie investuoja į kompanijų veiklą.

          Lietuvoje gi vis dar bandome pasiekti, kad vieši būtų duomenys apie iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomų valstybės institucijų bei valstybės įmonių vadovų ir darbuotojų. atlyginimus.

          Savaitės pabaigoje ėmė aiškėti, jog Seimo komisijos dėl savanorio Juro Abramovičiaus žūties bus tokios, apie kokias visi numanė jau senokai. Ir labai nepalankios konservatoriams. Labai svarbu yra tai, kad parodyta, jog negalima išvengti atsakomybės už kruvinus nusikaltimus net po dešimties metų . Ir net jei sutiktume, kad kai kurie šios bylos tyrėjai ar komisijos nariai ir turėjo siekių pakenkti konservatoriams, tiesa yra tokia, kad jie padarė grubių klaidų, kurios galėjo kainuoti žmonių gyvybes. Ir kol konservatoriai neras savyje drąsos pripažinti padarytas klaidas, tol jie negali būti laikomi partija, kuriai rūpi valstybė, tol jie neturės jokios moralinės ir politinės teisės kalbėti apie valstybės ateitį, nes jos negalima jiems patikėti. Jeigu jie nepripažįsta, kad yra bent iš dalies atsakingi už kruvinus dešimties metų senumo įvykius, dangstydamiesi valstybės interesais, tai liudija, kad jie tos valstybes negerbia, o jos piliečius, ypač turinčius skirtingą nuomonę, nei jų, tiesiog niekina. Tokie žmonės tikrai neturi teisė vadinti save valstybininkais

          Ir pabaigoje priminsiu, jog rytoj Vilniuje,15 val. Savivaldybės aikštėje vyks koncertas ir palaikymo akcija, siekiant padėti mažametei Luisai Rinau likti su jos motina Lietuvoje. Tai geras pavyzdys, kokia svarbi gali būti visuomeninė iniciatyva. Kad žmonės gali susiorganizuoti ir ginti piliečius tuomet, kai jų nesugeba apginti valstybė.