Šiandien rytiniuose transporto kamščiuose Vilniuje ar kitame Lietuvos didmiestyje vargę piliečiai turėtų žinoti, kad rytoj Seime bus pateiktas nutarimas, kuriame sakoma, kad Seimas nutaria įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę (cituoju):

„1) skubos tvarka priimti Vyriausybės nutarimą ir nustatyti, kad nuo šių metų spalio 1 d. Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį darbas pradedamas 8 valandą 30 minučių ir baigiamas 17 valandą 30 minučių, o penktadienį pradedamas 8 valandą 30 minučių ir baigiamas  16 valandą 15 minučių. (Toks reglamentavimas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-08-07 nutarimu Nr. 990 “Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose” ir galiojo iki 2006-09-01).

2) siekiant sumažinti automobilių spūstis iki 2008 m. kovo 1 d. parengti Lietuvos didžiųjų miestų visuomeninio transporto strategiją.“

   Taip pat pažymima, kad toks nutarimas reikalingas todėl, kad Seimo nariai ne kartą yra kreipęsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad pastaroji priimtų nutarimą, kuriuo Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose būtų nustatytas diferencijuotas darbo laiko pradžios ir pabaigos laikas;pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepakankamai ėmėsi priemonių, siekiant, kad būtų pagerinta eismo padėtis Vilniaus mieste.

 Kiek žinau Socialinių reikalų ir darbo komitete išsiskyrė nuomonės dėl to, ar Seimas apskritai privalo ir gali įtakoti transporto spūsčių problemas, todėl komiteto išvadose sakoma, kad tai visų pirma, miesto valdžios reikalas. Tačiau puikiai žinau, kiek kartų dirbdamas meru mėginau pasiekti, jog nebūtų taip, kad vienu metu viena kryptimi mieste judėtų dešimtys tūkstančių automobilių, ir kokie buvo rezultatai.

   Buvo pažadai, buvo net nutarimai, bet nebuvo jokios kontrolės, kaip tų nutarimų laikomasi. Gal Seimas ir negali priimti įstatymo dėl darbo laiko pradžios, bet Seimas tikrai gali išreikalauti, kad Vyriausybė, valdžios institucijos ir joms pavaldžios įstaigos taip nustatytų darbo laiką, kad prasto planavimo įkaitais netaptų visi miesto gyventojai. Todėl tikėkimės, kad Seimas bent įpareigos atitinkamas institucijas bendradarbiauti.