Pastebėjau, kad keletas mano blogo komentatorių laido kandžias replikas dėl to, kad perdaug rašau apie daugiafunkcinio kultūros centro Vilniuje reikalus, bet kita vertus, aktyvios diskusijos rodo, kad temos rūpi. Sausakimša Vilniaus savivaldybės tarybos salė susitikime su Danieliu Libeskindu parodė, kad labai daug vilniečių norėjo pamatyti ir išgirsti garsųjį architektą, o ir jis liko sužavėtas priėmimu Vilniuje.

   Kaip jau minėjau vakar ,Vilniuje šiandien vieši kitos pasaulinio garso architektės Zahos Hadid partneris Patrickas Shumaheris, taip pat žinomas architektas, daugybės knygų autorius ir, kaip sakoma, žmogus, kuris realiais daro vaizduotės neribojamus Z. Hadid projektus. Beje, kai kuriuose interneto portaluose jau pastebėjau, kad Z. Hadid turi fanų Lietuvoje, žinančių netgi jos honorarus už paskaitas.

    Tačiau žinoma, kad neatitrūkstu ir nuo to, kas vyksta Lietuvoje ar pasaulyje, nes įvairūs tarsi ir mūsų neliečiantys įvykiai gali turėti įtakos ir mūsų gyvenimui. Juk aišku, kad Europa (ir ne tik) laukia žinių iš Ukrainos, o mes visi jaučiamės lyg ir susiję su įvykiais toje šalyje, prisimenant kaip mūsų šalies vadovas padėjo spręsti krizę po paskutinių rinkimų. Norėtųsi tikėti, kad šįkart Ukrainoje nereikės tarpininkavimo, nors panašu, kad lengva nebus.

    Vargu, ar sutapimu galima laikyti tai, kad ilgai lauktą žinią apie tai, ką planuoja veikti ateityje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė būtent vakar, kai pasaulio politikos apžvalgininkai laukė naujienų iš Ukrainos. Informacija apie tai, kad kadencijos dar nebaigęs Prezidentas gali būti rašomas pirmuoju numeriu jam lojalios partijos sąraše rinkimuose į Rusijos Dūmą, užgožė Ukrainos politines peripetijas. Partija „Vieningoji Rusija“ rinkimuose dalyvauja su šūkiu „Putino planas – Rusijos pergalė“, tad turbūt nereikia stebėtis, kad V.Putinas „nusileido“ įkalbinėjimams ir jo pavardė bus rinkimų sąrašo viršuje.

     O gal tikrai nebereikia stebėtis tuo, kas vyksta už mūsų rytinių sienų, nes kaip dabar atkakliai bando įtikinti Kremliaus propagandos ir viešųjų ryšių virtuozai, demokratija Rusijoje ir kitose postsovietinėse valstybėse yra kitokia, nei ta prie kurios pripratę Vakaruose. Rusijos valdžios įsteigtas naujienų kanalas „Russia Today“, kurio žinių vedėjai kalba nepriekaištinga anglų kalba, o politikos ekspertai pasauliui taip pat angliškai aiškina kitokios demokratijos tiesas, kone kasdien pabrėžia, kad šioje šalyje kitokios taisyklės. Tad stebėtis gal ir nereikia, bet budrumo negalime prarasti.