Rytoj, spalio pirmąją – pasaulinė pagyvenusių žmonių diena. Šiuo metu pasaulyje gyvena 600 milijonų žmonių, kuriems virš 60 metų, numatoma, kad  2050-aisiais senjorų bus daugiau nei 2 milijardai. Tos pačios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. Jei šiuo metu kas penktas Lietuvos gyventojas jau šventė savo 60-ąjį gimtadienį, tai 2050-aisiais ši gyventojų dalis sudarys trečdalį. Tokius demografinius pokyčius lemia gyvenimo trukmės ilgėjimas, reikšmingi pasiekimai medicinos ir technologijų srityse bei mažėjantis gimstamumas.

          Deja, dažnai Lietuvoje pagyvenę žmonės daugiausia laiko praleidžia namuose vieni, jiems trūksta dėmesio ir bendravimo. Pagyvenę žmonės namuose, kieme, sode ar darže prie namų praleidžia apie 90 procentų viso laiko. Vidutiniškai beveik 10 valandų  per dieną pagyvenę žmonės praleidžia būdami vieni. Todėl jiems reikalingas dėmesys ir galimybė bendrauti. Pamenu, kai Vilniuje pirmąkart surengėme nemokamos sekmadienio popietės kavos ar arbatos akciją, buvo skeptikų, sakančių, jog pagyvenę žmonės tikrai neis. Tai rodo, kad daug žmonių galvoja, jog šešiasdešimtmetį perkopęs žmogus Lietuvoje apskritai niekur neina ir nenori eiti, kai pasaulyje tai yra gražus gyvenimo tarpsnis, kai žmonės gyvena sau, keliauja, bendrauja ir netgi mokosi. Sekmadienio popietę su draugais gerti arbatos arba kavos Vilniuje ateidavo tikrai daug vyresnių vilniečių, jie laukdavo to laiko ir bendravimo.  

          Pažymint, pasaulinę pagyvenusių žmonių dieną, su kolegomis nusprendėme surengti akciją – pakviesti senjorus išeiti į jų miestų gatves ir ieškoti žmonių su geltonomis popierinėmis gervelėmis, nes tai reiškia, kad tie žmonės yra pasiryžę su jais bendrauti ir išgerti arbatos arba kavos. Iš popieriaus išlankstyta gervelė – vilties ir ilgaamžiškumo simbolis, kuris atėjęs iš Japonijos, kur iki šių dienų gyva tradicija pagyvenusiems žmonėms dovanoti popierinę gervelę. Pagal seną legendą, 1000 išlankstytų gervelių dovanoja sveikatą, tačiau  tikime, jog ir viena pagyvenusiam žmogui padovanota gervelė suteiks gerų emocijų. 

          Visi galėtume atrasti laiko mūsų įtemptose, skubos pilnose darbotvarkėse ir pabendrauti su tais, kurių laikas galbūt slenka lėčiau, juk kažkada būsime jų vietoje ir taip pat norėsis prisiminti tai, kas jau buvo ar pakalbėti apie, regis, nereikšmingus dalykus.