Keliolika Darbo partija priklausančių Lietuvos Respublikos Seimo narių šiandien Rusijos sostinėje Maskvoje, dienraščio „Komsomolskaja pravda“ redakcijoje dalyvavo spaudos konferencijoje „Piliečių teisių ir laisvių pažeidimai Europos centre“.

          Toks parlamentarų elgesys mane pribloškė. Seimo nariai yra tie piliečiai, kurie pirmieji turėtų rodyti pagarbą Lietuvos įstatymams, vidaus ir užsienio politikos prioritetams, o svarbiausia, jie privalo gerbti valstybę, kuriai atstovauja. Tai, kad Viktoro Uspaskich šalininkai, tarp kurių yra ir du Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, važiuoja ieškoti teisybės į Maskvą, kur viešais pasisakymais niekina mūsų valstybę, gerai atspindi šio partijos požiūrį į Lietuvą ir jos vietą pasaulyje.

           Lietuvoje pasitaiko, jog  kai kurie teisėsaugos institucijų veiksmai susilaukia dviprasmiškų vertinimų ir komentarų, ir  Seimo nariai turi galimybę bei pareigą siekti, kad teisėsaugos sistema veiktų sklandžiai, o teisingumas būtų pasiekiamas kiekvienam piliečiui. Mėginimai teisybės ieškoti svetimose valstybėse rodo, kad  kai kurie Seimo nariai nepasitiki mūsų valstybės galiomis.

          Esu įsitikinęs, kad  Darbo partijos parlamentarų veiksmus turi griežčiausiai pasmerkti jų kolegos, nes šie asmenys gali būti pamynę priesaiką būti ištikimais Lietuvos Respublikai. Tikiuosi, kad grupės Darbo partijos parlamentarų veiksmai jau kitą savaitę sulauks vertinimo Seime.     

                  Terminas „žmogus su negalia“ man labai nepatinka, nes taip apibūdinami žmonės dažnai gali daugiau nei sveikieji.Vakar Vilniuje vyko akcija, kuria buvo siekiama atkreipti dėmesį į kasdienes žmonių su negalia problemas. Pats pabandžiau pavažiuoti vežimėliu ir įsitikinau, koks daug jėgų ir kone akrobatinių sugebėjimų reikalaujantis kasdienis darbas tai yra, o mes net nesusimąstome, kad kiekvienas galime atsidurti panašioje situacijoje.

                  Taip, daug jau padaryta, kad šie žmonės jaustųsi patogiau, pavyzdžiui, Vilniuje, yra nemažai žemagrindžių autobusų, į kuriuos lengviau įvažiuoti vežimėliu. Prašydavome autobusų vairuotojų privažiuoti kuo arčiau  kelkraščio, beje, vairuotojų netgi prašėme įvažiuoti į autobusą vežimėliu, kad geriau suvoktų, kokius nepatogumus patiria tie, kuriems tai reikia daryti kasdien.  Autobusuose diegėme technologijas leidžiančiam neregiams gauti informaciją apie atvykstančio autobuso maršruto numerį, bet vis tiek tai yra mažai, norint pasiekti, kad šie žmonės mieste jaustųsi patogiai ir saugiai.

                  Svarbiausia, kad keistųsi mūsų visų požiūris į vienas kitą, juk galime visus autobusus pritaikyti neįgaliesiems, bet jeigu autobuso stotelėje stovės palikti automobiliai, tai nepadės. Juk civilizuota valstybė – tai ne tik aukštas gerovė, bet ir pagarbos bei tolerancijos pilni žmonių santykiai.