Nežinau, ar tarp mano blogo lankytojų yra tų, kurie praėjusią naktį Vilniaus centre šventė Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės sugrįžtuves iš Europos čempionato, bet neabejoju, kad gerai neišsimiegojusių Lietuvoje šiandien nemažai. Todėl šiandien – paskutinis žodis apie sirgalius ir žaidėjus iš Madrido.

                  Sirgaliai buvo labai geri, auga jų kultūra, labai lengvai pavyko pakeisti frazę „ispanams p…c“  į frazę „ispanams ,,kapiec“, nors ir šią pagrindiniams priešininkams skirtą frazę reikėtų tobulinti.

                 Išmokome ploti po rungtynių ir priešininkų komandos žaidėjams. Visų šalių sirgaliai buvo taikūs ir geranoriški, ypač kai jiems šypsaisi, pagiri Madridą ar patį čempionatą. Po finalinių rungtynių su grupe Lietuvos sirgalių nuėjome į šalia sporto arenos esantį restoraną pavakarieniauti. Puikus buvo vaizdas  – prie vieno stalo sėdi graikų sirgaliai, prie kito ispanų fanai, o po kiek laiko atbėgo ir rusų komandos sirgalius su Rusijos vėliava. Kėlėme vyno taures už kiekvieną komandą ir šalį. Puiki nuotaika ir neužmirštamos akimirkos, ypač kai apie antrą valandą nakties pėsčiomis einant  į viešbutį, būrelis ispanų pamatę mūsų geltoną -žalią – raudoną  aprangą, pradėjo skanduoti -,, Lietuva“.  Kaip tarti lietuviškai mūsų šalies pavadinimą, ispanai tikrai ilgai prisimins. 

                 Mūsų fanų grupė buvo didžiausia, kokie 2000, tik ispanų buvo daugiau, jie juk šeimininkai, nors vargu ar net jie taip darniai galėjo palaikyti savo žaidėjus. Keista, bet graikų buvo ne daugiau 500, o kitų šalių sirgalių ir dar mažiau, nors kita vertus, gal ne visur krepšinis yra toks svarbus kaip Lietuvoje.

                 Tai stebino, stebino ir tai, kad Madride tikrai nesijautė, kad čia vyksta Europos krepšinio čempionatas. Todėl, manyčiau, kad  Lietuva, organizuodama Europos krepšinio čempionatą tikrai galės pasirodyti neblogiau ir sugebės sukurti nuotaiką, kuri atitiktų krepšinio populiarumą bei svarbą mūsų šalyje.

                 Gal per televiziją rungtynes stebėję sirgaliai ir matėte, o gal ne, tačiau per rungtynes dėl bronzos medalių Lietuvos sirgaliai stovėjo visą laiką ir visi. Tiesa, mums, sirgaliams dar reikia šio bei to išmokti: nešvilpti grojant kitos šalies himną, ploti,  kai pristatomi priešininkų komandos žaidėjai, stengtis prieš žurnalistų kameras ar foto aparatus  nepozuoti ,,kilerių“ veidais , nes šypsena ar draugiškas gestas geriausiai parodo mūsų stiprybę ir komandos pranašumą. Bet ir mūsų žaidėjams reikia išmokti nedaryti klaidų, kurios tiesiog nedera tokio aukšto lygio komandai.

                 Reikia džiaugtis, kad Lietuvos rinktinė bus Pekino olimpinėse žaidynėse, tikėtis, kad būsime tarp pačių geriausių ar net geriausi ir didžiuotis tuo, kad net 2000 sirgalių jau gali palaikyti Lietuvos krepšinio rinktinę bet kur ir ilgai.