Pastebėjau, kad ir mano internetiniame kampe nemažai diskutuojama apie tai, apie ką šiuo metu daug rašoma ir kalbama tiek žiniasklaidoje, tiek teismų koridoriuose, tiek visuomenėje – apie skirtingose šalyse gyvenančių tėvų kovas dėl mažos mergaitės globos. Atrodo visa ši istorija tikrai dramatiškai, kaip ir kiekviena, kurioje dėl suaugusiųjų kaltės kenčia mažamečiai vaikai. Aišku, kad net aktyviai šią istoriją komentuojantys nežino visų bylos aplinkybių, o tarptautinėse kompanijose dirbantys teisininkai teigia, kad reikėtų atnaujinti bylą Vokietijoje ir siekti pergalės būtent toje šalyje. Todėl gal šiai moteriai, visų pirma, reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba.

     Tačiau akivaizdu ir tai, kad, kaip teigia mano kolega Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje yra nemažai spragų. Deja, neretai atsakingų institucijų pareigūnai vaiko teisių klausimus nagrinėja tik formalaus teisės taikymo aspektu, nepakankamai vertindami savo išvadų pasekmes konkrečiam vaikui.

     Atsižvelgdamas į tokią situaciją A. Lydeka kartu su grupe parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydamas išaiškinti ar Lietuvos prisiimti įsipareigojimai Europos Sąjungai, pagal kuriuos nustatyta, jog bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Mat, pagal 2003 m. Lietuvos priimtą įstatymą, kuris įgyvendina Europos Bendrijos reglamentą dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, vaikas privalo būti grąžintas į kilmės šalį, siekiant išvengti žalingų padarinių vaikui. Tačiau atmetus formaliąją teisę, sunku net numatyti kokius žalingus padarinius gali sukelti dvimečio buvimas su jį mylinčia mama.

     Toks kreipimasis ir KT išaiškinimas būtų naudingas ir ateičiai, nes daugėjant santuokų su kitų šalių piliečiais, tokių dramatiškų istorijų gali būti ir daugiau.

 Ir pabaigoje norėtųsi mums visiems palinkėti sėkmingo vakaro Madride.