Noriu vėl grįžti prie nuolat sproginėjančios dujų temos, nes nėra praktiškai savaitės, kad neišgirstume dramatiškų grasinimų, jog dujų kainos kils, o dėl to premjeras ir dujininkai vienu balsu kaltina dujų tiekimo įmonių pelnus reguliuojantį įstatymą ir jį parėmusius politikus. Net nesmagu darosi, klausant kokiu tonu ir kokiais sakiniais aiškinama, kad „Gazpromas“ ant mūsų pyksta ir dujas brangins. Nesmagu, nes tai apie šį verslą nieko neišmanančių žmonių mulkinimas, pasinaudojant jų naivumu. Nesmagu, nes išmanantys žmonės seniai žinojo, jog Lietuva – Europos Sąjungos valstybė – turės mokėti už žaliavas europietiškas kainas, ir dujininkų pelnus apkarpęs įstatymas su šia tendencija neturi nieko bendro. Nesmagu, nes tie, kurie dabar labiausiai kainų kilimu gąsdina, prieš kelis metus buvo tarp tų, kurie tvirtino, kad „Lietuvos dujas“ pardavus „Gazpromui“, turėsime geresnes sąlygas ir kainas, o dabar matome, jog Lietuvos bendrovę valdantis Rusijos monopolininkas gali daryti, ką tik nori.

   Kaip šios savaitės „Lietuvos žiniose“ rašo Vytautas Landsbergis,  „ premjero K. pastangos ginti „Dujotekanos“ ir „Lietuvos dujų“ interesus nemažėja. Nepavykus sustabdyti kainų reguliavimą nustatančio įstatymo tuoj buvo pateiktos jį sunaikinančios ir vasara išėjo parengiamajam ideologiniam darbui.“  Jis taip pat taikliai pastebi, kad šioje situacijoje „premjero K.. tyli, šiuo klausimu nežada paramos“. Bet ir nepuola labai prieštarauti, nes kažkada konservatoriai tam pačiam „Gazpromui“ pardavė Kauno elektrinę ir laukė nesulaukė didžiulių investicijų bei palankių šildymo kainų.

    Emocijas sunkiai besuvaldantis „Lietuvos dujų“ vadovas vis aiškina, kokioje keblioje padėtyje atsidūrė, nors tik per 2007 metų pirmąjį pusmetį „Lietuvos dujos“ uždirbo 79,2 mln. litų konsoliduoto neaudituoto grynojo pelno. Kai tuo tarpu, visų šilumos tiekėjų įmonių nuostoliai kartu sudėjus šiais metais gali pasiekti šimtą milijonų, nors buvo bandoma įrodyti, kad tai jie kraunasi pelnus, o „vargšai“ dujininkai kenčia. 

    Akivaizdu, kad šildymo sezonui artėjant, aistros dėl dujų kainos augs, kaip aišku ir tai, kad daugumos Lietuvos gyventojų išlaidas šildymui gali sumažinti ne nuolaidžiavimas „Gazpromui“, o efektyvus pastatų šiltinimas. Jam dėmesio mažai skiria ir „premjeras K“, ir „ekspremjeras K“, nors tai galėtų būti kiekvienos dienos tema, nes atnaujintame ir šiuolaikinėmis priemonėmis apšiltintame daugiabutyje gyvenančios šeimos išlaidos mažiau priklausytų nuo politikų Lietuvoje interesų ir nuotaikų Rusijoje.