Šiandien vakare dalyvausiu laidoje „TV forumas“, kurioje diskutuosime apie tai, kokias pasekmes turėjo draudimas Rugsėjo 1 -ąją prekiauti alkoholiu. Aišku, kad tai buvo pagrindinė praėjusio savaitgalio naujienų laidų istorija, mat buvo skaičiuojama, kiek girtų asmenų buvo sulaikyta, pasakojama, kaip ir kur buvo galima ar negalima nusipirkti svaigalų, deja, kartais buvo atvirai mėgaujamasi ir tuo, kad kažkam pavyko įstatymus apeiti.

      Teko kalbėtis su kai kuriais alkoholį gaminančių ar juo prekiaujančių bendrovių atstovais, ir jie pripažino, kad kelias dienas prieš rugsėjo 1- ąją apyvarta buvo gan stipriai išaugusi, todėl nuostolių jie nepatyrė. Taigi, svarbiausio tikslo – išsaugoti Žinių dienos blaivybę – nepavyko pasiekti. Apmaudu, kad šią dieną daugybė žmonių buvo priversti gerti kartu parke ar gatvėje, užuot kultūringai sėdėję kavinėje ar restorane.

      Bet šio įstatymo ydingumas išryškino ir kitas bėdas. Visų pirma, akivaizdu, jog net gerą idėją galima sužlugdyti neapgalvotais sprendimais. Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad šį įstatymą priėmė Seimas, pasirašė Prezidentas, ir tik įstatymui praėjus visas priėmimo stadijas, visi suskubo jį kritikuoti. Prezidentas pavadino jį kvailyste, išsijuosę kritikavo žurnalistai, nors tai daryti buvo galima dar įstatymo svarstymo metu. Priimtas ir Prezidento pasirašytas įstatymas yra galiojantis ir jį derėtų gerbti, o ne iš jo tyčiotis.

     Įsivaizduokime, jei lygiai taip pat imtume nesiskaityti su visais kitais įstatymais arba visus priiminėtume taip pat neapgalvoję. Šio įstatymo priėmimas didelės žalos valstybei nepadarė, bet ypatingai gerai išryškino įstatymų leidybos sistemos spragas.

     Bet yra labai pozityvių dalykų: Rugsėjo 1 –osios blaivybės įstatymu tikrai buvo atkreiptas didžiulis dėmesys į skaudžiausią problemą, kurią dažnai esame linkę nutylėti. Pagaliau tapome pirmąja šiuolaikinės Europos valstybe, priėmusia tokį įstatymą, ir pelnysime vietą istorijoje.

    Mane sužavėjo ir daugelio barų bei restoranų išradingumas, sugebėjimas labai kūrybiškai pasižiūrėti į iškilusius sunkumus. Gal kada nors net kils idėja patiems pakartoti dieną, kai lentynose stovėjo pieno ar kefyro pakeliai. Bet būtų gerai, kad tokių reikalingų ir kilnių idėjų nereguliuotų įstatymai.