Seime vakar patvirtintas alkoholio reklamos per televiziją ir radiją ribojimas, kaip ir buvo galima spėti, sutiktas audringai. Vėlgi šaukiančiųjų “ne” choras yra garsesnis. Ir kuriamos kone siaubo giesmės apie tai, jog žlugs sportas, nematysime krepšinio ar futbolo transliacijų, o aludarių atstovas netgi pareiškė, kad bus dar blogiau – atpigs alus, todėl žmonės gers dar daugiau.

         Betgi tikrovėje  viskas bus paprasčiau. Aišku, kad televizijos rodys sporto varžybas, nes jas žiūri jų žiūrovai, aišku, kad aludariai ar sidro gamintojai nepuls piginti savo produkcijos, nes jiems neapsimoka tai daryti. Tiesa, aišku, ir tai, jog reklamos ribojimas yra tik viena – ir ne pati svarbiausia – priemonių, mažinant Lietuvos jau priimtinu tapusio girtavimo apimtis.

          Juk kalbame apie ribojimą vaidybinės reklamos, kurį alkoholio vartojimą pateikia, kaip stilingą, simpatišką gyvenimo stilių, kalbame apie reklamą, kuri kuria įspūdį, jog alkoholio vartojimas yra tiesiog būtina laisvalaikio dalis, ypač, jei esi jaunas ir nori būti “kietas” ir savas. Būtent tokios reklamos ribojamos daugelyje civilizuotų valstybių, ir verslininkai ten rūpinasi ne vien parduotų dekalitrų kiekiu.

          Krepšininkai galės ir toliau vilkėlti marškinėlius su “Švyturio” ar “Gubernijos” logotipais, tie ženklai galės puošti sporto aikšteles ir t.t. Bet, tikiuosi, nebus nepilnamečiams tikslingai skirtos reklamos, aiškinančios, jog tik gerdamas sidrą ar alų, susitiksi šaunių žmonių ir smagiai praleisi laiką. Pamenu, kad kažkada turėjau labai audringas diskusijas, kai į rankas atsitiktinai pateko sidro marketingo strategija, kurioje buvo rašoma, jog tikslinė klientų grupė yra asmenys nuo 16 metų ir vyresni. Taigi nepaisoma net įstatymų, draudžiančių parduoti alkoholį asmenims jaunesniems nei 18 metų.

            Žinoma, kad reklamos ribojimas yra tik vienas žingsnis, siekiant sumažinti girtavimo Lietuvoje apimtis, nes situacija tikrai nebejuokinga.