Pasitenkinimas, kad pavyko padaryti didelį ir reikšmingą darbą. Didžiuliais palengvėjimas. Malonus nuovargis. Kaip dar būtų galima žodžiais išreikšti, pojūčius, kuriuos patyrėme vakar atidarydami dėžes su Vilnių pasiekusia pirmąja Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kolekcijos dalimi. Pagaliau pavyko padaryti tai, apie ką daugelį metų buvo tik šnekama, apie ką dar daugiau metų Lietuvos meno bendruomenė galėjo tik pasvajoti.

  Jau spalio mėnesį vilniečiai, šiuolaikinio meno gerbėjai iš visos Lietuvos ir aplinkinių valstybių galės apžiūrėti garsiausių praėjusio šimtmečio avangardo menininkų kūrinius. Parodą rengs Vilniuje įsteigtas Jono Meko vizualiųjų menų centras ir Niujorko Maya Stendhal galerija. Vilnius tampa nauju XXI amžiaus pasauliniu avangardo centru. Vilnius susigrąžina į tėvynę dviejų įtakingiausių pasaulyje avangardistų lietuvių išeivių J. Meko ir J. Mačiūno bei jų bendražygių, bičiulių ir kolegų darbus.

  „Lietuva su „Fluxus“ kolekcijos atkeliavimu ir muziejaus įsteigimu gauna mano ir mano meno draugų iš viso pasaulio palaikymą. Aš žinau, kad Jurgis dabar danguje yra labai laimingas dėl to, kad jo darbai, seniai pripažinti pasaulyje, bus matomi Lietuvoje. Mažos tautos dažnai skeptiškai žiūri į savo tautiečius, kurie susilaukia pripažinimo platesniame pasaulyje. Užuot jais didžiavęsi mes juos atiduodam kitiems. Džiaugiuosi, kad Vilnius pačiu laiku susigrąžina vieno įspūdingiausių lietuvių menininkų – J. Mačiūno darbus“,- apie kolekcijos perkėlimą į Lietuvą sakė J. Mekas. Net jis pats turbūt ne iš karto patikėjo, kad tai įmanoma.     

 Įsigyjamą „Fluxus“ kolekciją sudaro apie 2600 eksponatų – apie 500 jų galima rasti kitose kolekcijose, kiti 2100 yra unikalūs. Pastaraisiais metais nuolat auga susidomėjimas „Fluxus“ judėjimu, J. Mačiūnas yra pripažįstamas vienu reikšmingiausių XX a. antrosios pusės kūrėjų. Neseniai įspūdingą „Fluxus“ kūrinių kolekciją įsigijo Harvardo universiteto Menų muziejus.

  Taip pat neseniai Užupyje prie Dailės akademijos atsirado „Fluxus“ tiltas.

J. Mačiūnas yra išskirtinė asmenybė – menininkas ir meno istorikas, architektas, dizaineris, prodiuseris ir leidėjas, muzikologas ir matematikas – daugybės talentų ir interesų žmogus. „Fluxus“ judėjimas laužė tabu ir žvelgė į ateitį. Jis metė iššūkį meno pasaulio stagnacijai ir suabejojo miesčioniškomis „prestižinio“ meno vertybėmis. J. Mačiūnas ir jo pasekėjai išrado alternatyvias meno kūrimo formas, kurios dar ir šiomis dienomis įtakoja ištisas jaunųjų menininkų kartas.

   J. Meko ir J. Mačiūno darbai be kolekcijos taps Vilniuje planuojamo atidaryti Ermitažo – Gugenheimo muziejaus pagrindu. Šio kultūros centro galimybių studija turėtų būti baigta kitais metais, o muziejaus pastato architektūros konkurse sutikimą dalyvauti jau yra davę žymūs šių laiko pasaulio architektai Maksimilianas Fuxas, Danielis Libeskindas ir Zaha Hadid.

  Neįtikėtini dalykai tampa realybe.