Dauguma parlamentinių Lietuvos partijų vakar pasirašė susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos gairių, ir kaip įprasta, norint susitarti dėl reikšmingų ir sudėtingų permainų, reikalingi kompromisai. Siūlymai, kaip gerinti padėtį Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, gal ir nėra patys geriausi, bet jie tikrai įpareigos Vyriausybę, atsakingas jos institucijas pagaliau parengti reikalingus įstatymų projektus.

     Žinoma, kad daugiausia dėmesio nusipelnė žinia, jog beveik visiems studentams teks mokėti už studijas, bet ir dabar dauguma jų tai daro, aukštosios mokyklos turi įvairius mokesčius, kurie, kaip ir sveikatos apsaugos sistemoje, nėra aiškiai reglamentuoti. Pasirašydami partijų susitarimą, mes iš karto perspėjome, kad svarbiausia yra sukurti nebiurokratinę, skaidrią ir kiekvienam norinčiam studijuoti suprantamą studijų kreditavimo sistemą. Ir tikrai atidžiai stebėsime kaip ji veikia.

     Tuomet bus sukurta ir aiški atsakomybės sistema, juk Europos šalyse galioja tvarka, kuri numato, jog studijas baigęs ir pagal specialybę savo šalyje dirbantis jaunas žmogus praktiškai nemoka už mokslą. Kitaip yra, jei jis remiamas visų mokesčių mokėtojų lėšomis, baigia studijas ir išvyksta dirbti kitur.

     Studentai teisūs, reikalaudami, jog  būtų iš esmės pagerinta aukštojo mokslo kokybė, nes jau ir dabar turime  pakankamai daug paslaugų, už kurias mokame vis brangiau, bet jų kokybė negerėja. Esu tikras, kad mokėdami už mokslą, studentai ir patys griežčiau kontroliuos bei daugiau reikalaus, nes norės gauti ne tik diplomą, bet ir žinias.

      Tačiau ir vakar pasirašyto susitarimo šalininkai, ir jo oponentai – visi gerai suvokia, jog su dabartine padėtimi aukštojo mokslo sistemoje taikstytis nebegalima, o diskusijos negali būti begalinės, todėl ir būtina buvo turėti atspirties tašką, kuris taptų visų laukiamų permainų pradžia.