Kadangi ne vienas mano blogo komentatorių prašė pasakyti, ką manau apie dabar esą aktyviai aptarinėjamą liberalios pakraipos Lietuvos partijų bendradarbiavimą, nusprendžiau trumpai atsakyti.

      Dar gegužės 19 d. vykusiame Liberalų ir centro sąjungos suvažiavime pakviečiau vienytis liberalias partijas, pirmiausiai – Liberalų sąjūdį, su kurio dauguma narių mus sieja panašios vertybės, bendra partinė patirtis, pagaliau esame ne vienerius metus pažįstami ir dirbę kartu. Praėjusią savaitę jau Liberalų sąjūdis ėmė kviesti ne tik mus, bet ir socialliberalus. Kai kas net liberaldemokratus bando primesti liberalioms partijoms, bet reikėtų priminti, jog jie dabar nori būti vadinami „Tvarka ir teisingumas“ ir su liberaliomis vertybėmis bei pažiūromis negalėtų būti siejami.

     Tikiu, kad galime veikti ir dirbti kartu, nes kelių dešimčių partijų dalyvavimas rinkimuose dar neįrodo, jog valstybėje puikiai veikia daugiapartinė sistema, tai greičiau rodo politikus nesugebant susitarti, taigi ir veikti kartu valstybės labui. Kita vertus, tokioje mišrioje politinėje sistemoje stiprios visgi lieka tik kelios partijos. 

    Nenorėčiau, kad derybos dėl bendro darbo prasidėtų nuo kategoriškų išankstinių sąlygų vieni kitiems, ypač kai tie kategoriški reikalavimai dėstomi viešai, siekiant kuo daugiau dėmesio, tačiau nesiekia tikslo, kurį taip pat viešai deklaruoja. 

    Savo buvusiems kolegoms ir bičiuliams galiu pasakyti, kad visada galime susitarti, kad jie visada laukiami, tik darykime tai gerbdami vieni kitus. Pirmus žingsnius teisinga kryptimi jau padarėme, dabar galime sėsti ir kalbėtis nepozuodami kameroms ir žurnalistams. Kalbėtis ne dėl to, kad mus parodytų, o todėl, kad norime susitarti.