Vakare peržvelgęs lietuviškas interneto naujienas, pastebėjau, kad ne tik mano blogo komentatoriai, bet ir, regis, didelės dalis Lietuvos gyvai aptarinėja svarstymus dėl Seimo nariais neperrinktų politikų rentos.

    Aišku, kad visuomenėje pritariančiųjų tokioms idėjoms sunkiai surastume, ir čia nepadės nė argumentai, jog kažkas panašaus yra kitose valstybėse, nė kalbos apie kovą su korupcija ir dar mažiau įtikinami atrodo prašymai suprasti, kaip sunku buvusiam Seimo nariui pritapti gyvenimo realybėje. Su tokiais sunkumais susiduria daugybė darbą prarandančių žmonių, ir jiems tenka patiems ieškoti išeities.

    Kita vertus, nenorėčiau būti atviru populistu ir pasakyti, jog valdžia turi būti labai pigi, Seimo nariai ir ministrai gauti menkus atlyginimus ir neturėti jokių garantijų, nes tai nuo dalyvavimo politikoje tikrai atbaidys bet kurį protingą ir aktyvų žmogų. Tačiau kita vertus, galimybė gauti rentą iki gyvos galvos tapti politikais gali paskatinti tuos, kurie būtent tokiu būdu gali siekti užsitikrinti, kad ir ne didžiausias, bet užtikrintas pajamas visam gyvenimui.

    Manyčiau, kad panašius pasiūlymus, kaip spręsti politikų socialines garantijas geriausiai galėtų pateikti visuomeninės organizacijos, piliečių sąjungos, bet ne patys politikai. Būtent visuomenė turi norėti ir nuspręsti, kaip įvertinti politikų triūsą, o kai tai daro patys politikai, nenuostabu, jog tai sukelia neigiamą reakciją, nes tai atrodo tik kaip rūpestis savo gerove.

    Spėju, kad į viešumą patekę kol kas dar jokios formos neturinčios idėjos dėl parlamentarų rentos kol kas yra būtent tik visuomenės nuomonės tikrinimas ir nelabai tikiu, jog Seimo nariai imtųsi skubotų veiksmų. Bent jau tikiuosi, kad taip nebus.

    Svarbiausia dabar atstatyti praktiškai žlugusį pasitikėjimą valdžia ir ypač Seimu ir tik tuomet pradėti kalbas apie geresnes jų gyvenimo sąlygas. Dabar, kai Seimas daugiau nei pusę kadencijos užsiiminėjo komisijų steigimu ir politinėmis peštynėmis, yra mažių mažiausia nekorektiška.

    Dauguma Seimo narių dar turėtų įrodyti rinkėjams, jog jie yra verti gaunamo atlyginimo, nekalbant apie rentą, o dabar siūloma finansiškai pasirūpinti tais, kuriems visuomenė per rinkimus neparodo pasitikėjimo.

    Kaip sakoma, ne laikas, ir ne vieta.

 

P.s.: nustebau vakar sužinojęs, jog meras Juozas Imbrasas piktinosi, jog Italijoje vyksiančiame forume neturėjau teisės dalyvauti, nes buvau kviestas kaip buvęs miesto vadovas. Norėčiau nuraminti, jog forumo organizatoriai tikrai žinojo, kad nebesu meras, o kvietė mane dėl turimos patirties. Beje, po sėkmingo ir gerai įvertinto pranešimo sulaukiau dar kelių pasiūlymų dalyvauti ir skaityti pranešimus įvairiuose aukšto lygio renginiuose, kurių organizatoriai apmoka visas išlaidas.