Seimas šiandien turėtų balsuoti dėl dabartinio Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Povilo Malakausko skyrimo (ar ne) Valstybės saugumo departamento vadovu.

    Ir aš, ir Liberalų ir centro frakcija Seime jau ne kartą aiškiai pasakėme savo poziciją – mes gerbiame mūsų rinktą Prezidentą, manome, kad P. Malakauskas – protingas vyras, bet esame tikri, kad jis turi pabaigti darbus, kuriems atlikti buvo paskirtas. Prezidentas jam jau parodė didžiulį pasitikėjimą, kai pavedė kovoti su bene didžiausia mūsų valstybės yda – korupcija. Todėl leiskime pabaigti penkeriems metams numatytus darbus ir įvertinti rezultatus.

    Atrodo, kad šis paskyrimas labiausiai reikalingas Prezidento patarėjų ambicijoms patenkinti. Nevengę viešų ir nederamų komentarų, kąs jų manymu, geriausiai tiktų vadovauti VSD, jie atkakliai siekia savo. Sakyčiau, netgi žemina Prezidento autoritetą, kai vaikšto po Seimą ir rankioja Seimo narių balsus, derasi su be kuo, nepaisant jokių vertybių, o tų, kurie nelinkę palaikyti jų brukamo kandidato, tiesiog prašo neateiti balsuoti. Kitaip tariant, siekiama, P. Malakauską paskirti VSD vadovu be kokia kaina.

    Nubalsuos dvidešimt ar šiek tiek daugiau Seimo narių už jo kandidatūrą ir gerai, nesvarbu, kad kitų šimto ir salėje nebūtų. Bet kaip tuomet tik tokį palaikymą Seime gavęs naujasis VSD direktorius galės sėkmingai dirbti ? Kaip menką paramą turintis asmuo sugebės ištempti VSD iš pasitikėjimo duobės, kurioje ši itin svarbi žinyba yra atsidūrusi ?