Pamenu, kad ne taip seniai vienas šio blogo komentatorių užsiminė, jog norėtų matyti daugiau mano nuotraukų, kadangi ne kąrtą rašiau, jog labai mėgstu fotografuoti. Ir, tikrai, labai mėgstu atsikelti anksti rytais ir pasivaikščioti su fotoaparatu, mėgstu per fotoobjektyvą stebėti kitas šalis, miestusir žmones.

  Pasitaiko ir tokių kadrų kaip šis. Įdomu, kaip į tokį ženklą reaguotų mūsų vairuotojai, nelabai paisantys ženklų, nestatyti automobilio tose vietose, kur neleidžiama arba ten, kur jie skirti kitiems.

  Ar pastebėjote, kad labai mažai dėmesio skiriame kaimynams ? Gal su namo ir buto kaimynais dar pabendraujame, atsiradus kokiam bendram reikalui, nors daugelis taip šalia nugyvena ir vieni kitų nepažinodami.
  Bet šiandien ne apie tuos kaimynus, o apie tuos, iki kurių sostinės nuo Vilniaus arčiau nei nuvažiuoti iki Palangos, bet kas Latvijoje vyksta, beveik nežinome. Jeigu dažniau pasidomėtume, tai atrastume, kad politiniai įvykiai, skandalai ir intrigos dažnai gana panašūs. Antai Prezidentė Vaira Vykė Freiberga šią savaitę perspėjo Latvijos Vyriausybės vadovą ir parlamento narius, kad jų šalies politinės sistemos laukia nemenki išbandymai. Mat, spėjama, jog partijoms gali būti pareikšti įtarimai dėl jų neskaidraus finansavimo. Jei ne partijoms, tai konkretiems politikams teks už tai atsakyti.
  Latvių ekonominiai rodikliai panašiai geri kaip ir mūsiškiai, bet ir ten kalbama apie ekonomikos perkaitimą ir trūksta darbo jėgos.
  Bet ir yra ir to, ko Lietuvoje neturime. Latvių Joninės – Ligo šventė – šiemet apsiėjo be aukų, o štai šiandien latviai turėtų ateiti į artimiausią pašto skyrių ir į netoli Rygos Siguldą esančią išsiųsti gėlių, kurios po savaitės turėtų būti sudėliotos Dainų kalvoje Turaidėje.
  Taip grupė žinomų Latvijos inteligentų pasiūlė žemiečiams pagerbti Prezidentę V.V. Freibergą, kuri kitą šeštadienį paliks postą. Jos gerbėjai norėtų atsisveikinti kompozicija – „Saulės gėlės Prezidentei“.

  Bus įdomu sužinoti, ar ši gražiai sumanyta akcija pavyks, juk V.V. Freiberga buvo tikrai neeilinė kaimyninės šalies vadovė.

P.S. Nuolatinių blog’o lankytojų atsiprašau, kad temą paskelbiau antroje dienos pusėje:). Prasmingo Jums savaitgalio!

   Dažną žmogų nuo pilietinės pozicijos reiškimo atbaido mintis, jog jam reikės arba stovėti gatvėje kokiame mitinge arba – dar blogiau – minti įvairių įstaigų slenksčius, norint pareikšti pritarimą ar protestą, todėl pasipiktinę ar pasidžiaugę savo virtuvėje ar draugų rate, taip ir liekame viešai nepareiškę pozicijos. Tačiau tvirta piliečių ar jų grupės pozicija gali būti labai svarbi ir reikalinga.

  Sprendžiant iš to, kiek komentarų įvairiais valstybės ir politikos klausimais kasdien pareiškiama internetinėje erdvėje, akivaizdu, kad poreikis būti išgirstam yra. Tad kviečiu rašyti peticijas. Ir dabar tai padaryti galėsite padaryti, neišeidami iš savo namų ar biuro.     

    Turbūt net nežinote, kad antradienį Seimas po pateikimo pritarė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narių Vytauto Bogušio ir Jono Čekuolio parengtoms Peticijų įstatymo pataisoms, kurios atveria galimybę gyventojams peticijas pateikti ir elektroniniu būdu.

     Iki šiol Peticijų įstatymas griežtai reglamentavo, kad ketinantis pateikti peticiją asmuo privalo konkrečiu laiku atvykti į valstybinę instituciją ir ten pateikti  reglamentuojamus formos ir turinio peticiją arba ją atsiųsti paštu. Pataisos, kurioms pritarė Seimas, leistų peticijas siųsti ir elektroniniu paštu, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Be to, valstybės institucijos ir savivaldybės būtų įpareigotos apie visas procedūras, susijusias su peticijų (tiek įprastų rašytinių, tiek pateiktų elektroniniu būdu) nagrinėjimu informuoti atitinkamų valdžios institucijų tinklalapiuose. Tokiu būdų peticijų nagrinėjimo procesas taptų viešesnis, skaidresnis ir tuo pačiu skatintų žmonių pilietiškumą, aktyvesnį naudojimąsi konstitucinėmis žmogaus ir piliečio teisėmis, aktyvų dalyvavimą valstybės valdyme.

   Tikėkimės, kad tai prisidės ir prie aktyvesnės pilietinės pozicijos formavimo, ir prie Lietuvos kaip modernios valstybės kūrimo. Kuo daugiau klausimų, pač susijusių su valdžios įstaigomis žmogus, galės išspręsti, naudodamas kompiuterį, tuo daugiau liks laiko kitiems dalykams 

    Liberalų ir centro sąjunga  kreipsis į Prezidentą, prašydama pasirašyti Seime priimtas  Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.  Daugumoje Europos valstybių uždrausta arba griežtai ribojama alkoholinių gėrimų reklama, ypač griežti apribojimai taikomi reklamai, kurios taikiniu yra jauni žmonės ir paaugliai.

      Šiandien įvykusiame susitikime su Ministru pirmininku prašiau palaikyti Seime priimtas įstatymo pataisas būtinai skirti papildomų lėšų sportui remti. Sporto visuomenės teigimu alkoholio pramonė kultūros ir sporto paramai remti skiria apie 11 milijonų litų. Vien iš alkoholio ir alaus akcizų per metus surenkama gerokai daugiau nei 700 milijonų, todėl Vyriausybė privalo skirti papildomus 11 milijonų litų sporto ir sporto federacijoms remti.    

  Turime remti ir reklamuoti sportą, kaip teisingą ir sveiką gyvenimo būdą, kaip turiningą pramogą ir laisvalaikio formą. Toks žingsnis būtų teisingas ir atsakingas. Atrodo, kad premjeras tokiai idėjai taip pat pritaria.

        Esu tikras, jog alkoholio gamintojai suras patrauklių ir atsakingų būdų kaip pristatyti savo produktus.

        

        Po audringo ir ne visai šventines pasekmes turėjusio ilgo savatgalio, nori ar nenori, tenka grįžti prie alkoholio temos. Ir apie svaigalų gėrimą kalbama ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Antai latvių policija dar prieš ten taip pat populiarias  Jonines grąsino griežčiausiomis bausmėmis bausti tuos, kas drįs sėsti už vairo neblaivūs. Talino miesto valdžia ryžosi radikaliam sprendimui – nuo rugpūčio 1 d. uždrausti prekybą alkoholiu nuo aštuntos valandos vakaro iki aštuntos valandos ryto, išskyrus restoranus, barus ir kavines.

        Mūsuose gi nesibaigia ginčai dėl apribojimų per radiją ir televiziją transliuojant vaidybinę reklamą, kuri, kaip jau rašiau ne kartą, sukuria įspūdį, jog gerti alkoholį tiesiog smagu, gera, kad tai priimtina lasvalaikio dalis.

         Bandoma įtikinti, esą tokie draudimai ypač blogų padarinių turės sporto reikalams. Prognozuojantiems sporto transliacijų išnykimą norėčiau priminti, kad kasmet Lietuvos valstybė iš alkoholio akcizų gauna apie 700 milijonų litų, nemenka dalis šios sumos skiriama būtent sporto ir kultūros veiklai reikmėms. Galima skirti ir dar daugiau, ir jei bus faktais ir skaičiais įrodyta, kad atsisakius su alkoholio vartojimo – kaip didžiulio malonumo – reklamos, nukentės sportas, tuomet Vyriausybė turės skirti jam dar daugiau lėšų iš pajamų, gaunamų iš alkoholio akcizų. Liberalų ir centro sąjunga su tokiu pasiūlymu ir kreipsis į Vyriausybę. Geriau taip išleisti pinigus ne ieškoti jų, siekiant spręsti su besaikiu alkoholio vartojimu susijusias problemas.

         Bet esu tikras, kad toks reklamos ribojimas  su sporto populiarinimu neturi nieko bendro, tokios reklamos nėra ir daugelyje valstybių, kur sportas klesti.