Šeštadienį vykusiame Liberalų centro sąjungos (LiCS) suvažiavime pakviečiau liberalus vienytis dėl bendro darbo valstybei ir žmonėms bei, pirmiausia, kreipiausi į Liberalų sąjūdį. Gaila, tačiau į šį mano kvietimą sureagavo pirmas ir kol kas vienintelis Petras. Tačiau iš reakcijos noro vienytis nepajutau…
  Galbūt jis mato didesnes galimybes ir perspektyvas dirbti su nušalintu prezidentu Rolandu Paksu ir liberaldemokratais? Požymių, kad toks matymas gali būti ir net ieškoma tam sąjungininkų, šiandien radau „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentare „Po kiek kilogramas garbės žodžių?“.
  Negi Liberalų sąjūdžio lyderis iš tikrųjų mato sąjungą su R.Paksu ir dėl tokios sąjungos „agituoja“ kitas politines partijas? Iš vienos pusės keista, tačiau pažiūrėjus iš kitos – jau yra įrodymų – liberaldemokratų Vilniaus miesto tarybos koalicija, kuri buvo suformuota užsitikrinus Liberalų sąjūdžio paramą.
  Kažkaip nesinori tikėti tuo, kad P.Auštrevičiaus liberalai, prieš rinkimus davę tiek daug „garbės žodžių“, iš tikrųjų galėtų dirbti išvien su R.Pakso partija ir dar agituoti už juos kitus. Garbės žodis, nesuprantu ir kviečiu šiandien diskusijai apie tai.

  Jau šių metų pabaigoje dauguma pasaulio žmonių gyvens miestuose - tai įvyks pirmąkart žmonijos istorijoje, ir, panašu, kad iš miestų žmonija jau neišsikraustys. Publikaciją apie tai neseniai paskelbė „The Economist“, kuris taip pat pažymi, kad miestų plėtra žmonijos istorijoje jau tapo vystymosi sinonimu.

  Publikacijoje pateikiama įdomi ir intriguojanti miesto istorija – nuo pirmųjų kaimų, kuriuose žmonės mokėsi gyventi kartu, iki šiuolaikinių metropolių. Minimi labiausiai užteršti (Delis, Kairas, Kalkuta, Pekinas, Tokijas) ir labiausiai tinkami gyveni patogiai miestai (Vankuveris, Melburnas, Viena, Ženeva, Pertas). Beje, pastarųjų penkiasdešimtuke – nemažai Australijos ir Kanados miestų, Europa ir Amerika čia gerokai atsilieka. Beveik visi didesni miestai susiduria su transporto kamščių problemomis, ir kokybiško viešojo transporto plėtra lieka bene vienintelė išeitis.

  Tiesa, miestų plėtra iškelia ir naujus iššūkius, nes į didžiulius miestus plūsta viso pasaulio vargšai, tikintys čia surasti savo laimę, bet dažnai tampantys miesto skausmu ir problema.

  Kad miestas išliktų, jam būtina nuolat atsinaujinti, ir dažnai tokio atgimimo stimulu tampa kultūros objektai. Ir tai ne tik jau ir Lietuvoje puikiai žinomas industrinio ir vargstančio Bilbao tapimas architektūros ir kultūros mėgėjų traukos vieta.

  Garsiojo ispano Santjago Calatravos suprojektuota meno galerija tapo gilioje depresijoje buvusio Milvokio(JAV)  atgimimo ženklu. Sietlas projektuoti miesto biblioteką pakvietė žymųjį daną Remą Koolhas ir t.t. Daugybė miestų stengiasi įkvėpti naujam gyvenimui, privilioti naujus gyventojus ir turistus išskirtiniais objektais, kurie liudija, kad gyvenimo kokybė tame mieste yra aukšta.

  Būtent taip miestai konkuruoja.

  Taigi, gyvensime miestuose, norėtųsi, kad jie būtų jaukūs, patogūs ir žmogiški.

 

  Su jauduliu širdyje prisimenu partijos suvažiavimą šioje salėje prieš dvejus metus, prisimenu kaip Jūs savo plojimais išreiškėte pasitikėjimą manimi sunkioje, sakyčiau skaudžioje konkurencijoje dėl pirmininko posto.

  Praėjo tik dveji metai, nors man atrodo, kad  tai truko žymiai ilgiau. Tik šiek tiek daugiau nei prieš metus viešai aiškinomės tarpusavyje, kas tikresnis liberalas, kam svarbesnės vertės, o kam vertybės. Tada sakiau – laikas atsakys ir įrodys, žmonės pasakys ir tai patvirtins balsuodami už mus, už partiją, kurią dar prieš metus savo kalboje priskyriau  politiniam paveldui, nes mes nešaukiame, bet dirbame.

  Viešajame politiniame Lietuvos gyvenime pastaruoju metu daug kurtinančio triukšmo. Žodis „skandalas“ seniai užgožė žodį „darbas“. Mes  esame ir būsime darbų, o ne šūkių partija. Konkretūs pasiūlymai ir konkreti kritika – mūsų veiklos metodas. Todėl šiandien galime save priskirti politiniams paveldui, nes tai tapo senamadiška.

  Lietuvos politikoje nebesikalbama, įpročiu tampa šaukti. Mes norime kalbėtis ir diskusijose rasti geriausius sprendimus – valstybei ir jos žmonėms. Tikras liberalas turi tik vieną ginklą – įtikinėjimo galią.

  Mūsų pareiga – atkurti deramą pagarbą dirbančiam ir kuriančiam žmogui.

  Mes nešūkaujame apie skaidrumą, mes stengiamės skaidriai veikti.  Liberalų ir centro sąjunga šiuo metu yra vienintelė partija, kuri viešai pateikė ataskaitas kaip panaudojo jai skirtas biudžeto lėšas. LiCS atstovai pirmieji Lietuvoje yra užsakę korupcinio vertinimo tyrimus, pirmieji įvedėme dar prieš dvejus metus „Sąžiningumo deklaracijas“‘ visiems ūkio subjektams, kurie dalyvauja viešuose pirkimuose.

  Liberalų centro sąjungos frakcija Seime 2006  pateikė aiškias politinių partijų finansavimo pataisas, kuriose pirmiausia siūlome visiškai atsisakyti juridinių asmenų finansinės paramos. Deja, Seime nesimato pakeltų balsuoti rankų, deja nejaučiame palaikymo, pirmiausia tų, kurie nuo ryto iki vakaro kalba apie skaidrumą ir tariamai kovoja su korupciją.

  Tenka pripažinti, kad Lietuvoje vis dar baudžiama už iniciatyvą, už pažangias idėjas, už  spartų ėjimą pirmyn. LiCS nuolat puolama būtent už tai, kad drįsta nurodyti konkrečias problemas, apie kurias kiti nenori kalbėti. Drįstame garsiai pasakyti tai, ką kiti norėtų nutylėti. Drįstame veikti, o ne pasyviai stebėti.

  Esame puolami už mūsų drąsą ir stiprumą , nes tapome gyvu priekaištu populistams, susitaikėliams ir nuo interesų grupių priklausomiems politikams. Tačiau tai ir yra mūsų stiprybė, kurią vertina mūsų simpatikai.

  Esame gyvas  priekaištas politikams, kurių praeityje padarytos nuodėmės, vienintelė šios dienos politika –aiškintis , kuris iš jų daugiau ar mažiau blogesnis. Tokia politika verčia visą valstybę gyventi praeityje, trukdo matyti šiandieną ir neleidžia kurti ateities.

  Po savivaldos rinkimų tvirtai įsitvirtinome kaip trečia politinė jėga Lietuvoje, padidinome savo simpatikų skaičių lyginat su praėjusiais Seimo rinkimais. Nuoširdžiai noriu padėkoti visiems sąjungos nariams, skyrių vadovams už bendrą darbą.

  Mes esame partija, kuri gali didžiuotis tuo, kad  beveik visose savivaldybių Tarybose dirba mūsų atstovai, tarp jų  6 merai, 7 vicemerai, 8 administracijos vadovai.

  Galime didžiuotis frakcija seime , nors ir būdama nedidelė skaičiumi, yra didelė savo darbais ir pastebima valstybės gyvenime: tiesioginiai merų rinkimai, mokesčių mažinimas, gyvenamojo būsto renovacija, didesnės teisės savivaldai, socialinių reformų iniciatyvos – tai tik nedidelė dalis mūsų frakcijos Seime konkrečių darbų.

  Mažumos Vyriausybės dirba deleguoti du mūsų ministrai Raimondas Šukys ir Jonas Jučas. Esame koalicijos nariai su aiškia 4X4 programa ir kryptingai siekiame jos įgyvendinimo.

  Čia ypatingas vaidmuo tenka Vidaus reikalų ministrui R.Šukiui, nes tikime , kad po daugiau nei dešimtmečio trukusių kalbų apie apskričių reformą, tai bus padaryta. Jei neužteks koalicijos narių palaikymo dabar, tai padarysime patys po 2008 metų seimo rinkimų.

  Gyvenamojo būsto renovacija, didesnė valstybės parama bei paprastesnės procedūros – tai ne tik  kokybiškesnė mūsų piliečių gyvenimo aplinka. Tai reali priemonė didinti valstybės energetinę nepriklausomybę.

  Užtenka šildyti orą, užtenka toleruoti tarpininkų nesąžiningus viršpelnius paprastų gyventojų sąskaita. Deja, tokie visuomenės sąskaita parazituojantys vertelgos vis dar turi didelį palaikymą tarp politikų. Tokių vertelgų verslo sėkmė paremta tik santykiais su valdžia, o nebaudžiamumas klesti tik todėl, kad trūksta principingos kontrolės ir teisingumo. 

 

Žvilgsnis į priekį. Neeikvokime jėgų ir laiko praeičiai, kurkime ateitį.

 

  Tikiu, kad esame būtent ta Lietuvos politinė jėga, kuri gali atkurti pagarbą dirbančiam žmogui. Naujasis Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy su šiuo šūkiu gavo savo tautos palaikymą per prezidento rinkimus.

  Tikiu, kad galime atkurti piliečių pasitikėjimą ir pasididžiavimą  savo Valstybe bei valdžia, kuri yra iš žmonių išrinkta, ir žmonių išrinkta, ir žmonėms išrinkta.

  Ne sulaikymo strategijas reikia kurti. Reikia pirmiausia stiprinti Lietuvos valstybę ir ugdyti Lietuvos pilietį , savo gimtinės patriotą. Pilietį, kuris žino, kad gyvena valstybėje, garantuojančioje saugumą ir įstatymo viršenybę. Kuris tiki, kad ne klanai ir oligarchai valdo valstybę, o jų pačių demokratiškai rinkta valdžia. Čia dar daug reikia nuveikti, nes teisingumo ir tvarkos bei protingos valdžios veiklos dar labai trūksta.

  Turime vienyti liberalias politines jėgas bei savarankiškus valstybės piliečius. Galime ginčytis, galime turėti skirtingas nuomones, bet vienijami bendrų tikslų  pasieksime užsibrėžtus tikslus. Simboliška, bet būtent čia norėčiau garsiai pakviesti vienytis liberalus – bendram darbui Valstybei bei jos žmonėms, ir, pirmiausiai, kreipiuosi į Liberalų sąjūdį.

  Toji diena šiemet yra rytoj, gegužės 19 – ąją. Tai simbolinė diena, kai mes galime ištarti: „mokesčius valstybei mokėti baigėme. Nuo šiandien uždirbtus pinigus leisime savo poreikiams“. Jei visas dienas iki laisvės nuo mokesčių dienos, įskaitant sekmadienius, dirbtume valdžiai, nuo šios dienos taptume laisvi nuo mokesčių ir dirbtume tik savo naudai. Tai yra bendros mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią mūsų visų sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per valstybės biudžetus ir fondus. Bendras nacionalinis produktas ir valdžios perskirstoma jo dalis gali būti išreikšta kalendorinėmis dienomis. Visos metų dienos – bendro nacionalinio produkto atitikmuo, o dienos iki Laisvės nuo mokesčių dienos – perskirstomų lėšų atitikmuo.

  2007 metais valdžia iš Lietuvos gyventojų ketina surinkti beveik 29 mlrd. Lt, t.y. iš kiekvieno Lietuvos žmogaus, įskaitant senelius ir naujagimius, valdžia per metus vidutiniškai paims maždaug po 8400 Lt. Kiekvienais  metais valdžia išleidžia daugiau negu surenka mokesčių. Todėl Lietuvos valstybės skola viršija 13,5 mlrd. Lt. Vienam gyventojui tenka apie 4000 Lt skolos.

  Liberalcentristai  sako, kad valdžia turi per daug, o žmonės per mažai. Mokesčius ir valdžios išlaidas reikia mažinti tiek, kad ji neturėtų galimybės švaistyti mūsų pinigų ir savo jėgas sutelktų jai priderančius darbus atlikti. O žmogus pats geriau už valdžią sugebės nuspręsti, kaip išleisti savo uždirbtas lėšas.

  Mes ypač atkreipiame dėmesį į tai, kad sumažinus Gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 27 procentų, įplaukų nuo mokesčio nesumažėjo, todėl reikia dar sparčiau mažinti šio mokesčio tarifą iki 20 procentų.

  Tradicinės eisenos pradžia - rytoj 10 val. Eisena prasidės nuo Muzikos akademijos, esančios šalia Lukiškių aikštės Vilniuje. Laukiu visų, kurie nori padėti nešti simbolinę mokesčių naštą.

  Jau antrą ketvirtadienį dalis „Respublikos“ grupės leidinių skelbiasi, jog blogų naujienų tą dieną jų dienraščiuose nerasite. Jokių kriminalų, siaubingų nutikimų ir panašaus turinio informacijos. Tokia idėja, kiek žinau, jau sulaukė jų skaitytojų sveikinimų ir kitų leidinių noro jungtis prie gerųjų ketvirtadienių akcijos.

  Drąsus žingsnis, žinant, kad šiaip jau žiniasklaidos bosai mus mėgina įtikinti, jog geros naujienos neturi paklausos, kad jos tiesiog neįdomios. Bet turbūt galima laikraštį ir naujienų laidą išleisti ir be šiurpios informacijos.

  Tad man irgi norėtųsi pasveikinti gerųjų ketvirtadienių iniciatorius ir norėtųsi tikėtis, jog tai taps tradicija, o ne trumpalaikė akcija.