Trisdešimt ketverių metų vyras nuteisiamas ilgiems metams nelaisvės už tai, kad kelerius metus prievartavo savo mažametę podukrą – nedidelis, bet kraupaus turinio straipsnis laikraštyje. Ir didžiulė mažos mergaitės tragedija. Neįsivaizduoju, kaip ji kada nors taps laiminga moterimi ir motina.

       Ir dėl to kaltas ne tik jos dvasiškai visiškai degradavęs patėvis, bet, visų pirma, jos motina. Negali būti, kad motina nejaustų, jog jos kūdikis, jos vaikas, jos mergaitė nuolat yra kankinama, nebent jai tai nerūpi arba jai svarbiau šalia išlaikyti tokį niekšą nei užtikrinti dukters saugumą.

       Ką reiškia tokios motinos ašaros ? Ką reiškia ašaros kitos motinos, kurios trys vaikai sudegė Jonavos rajone, bandydami žvake pasišviesti namuose, kuriuos už skolas atjungta elektra ? Mažyliams gal buvo baisu tamsoje tuo metu, kai jų motina pas kaimynus šventė Velykas. Vaikus palikusi vienus be suaugusio ir atsakingo žmogaus priežiūros.

        Tokios istorijos liudija viena – Lietuvoje nyksta net pačios elementariausios atsakomybės supratimas. Jeigu motina nesijaučia atsakinga už savo vaikus, tuomet apie kokią atsakomybę apskritai galime kalbėti.

        Prie kiekvienos šeimos socialinio darbuotojo nepastatysi, nors gal tikrai jų reikia daug daugiau ir gaunančių labai gerus atlyginimus, gerai paruoštų, kad bent iš kažko būtų galima pareikalauti atsakomybės.

        Aišku, kad tokiose neatsakingų tėvų šeimose – kurias net šeimomis vargu ar galima vadinti – augantiems vaikams reikia net daugiau dėmesio nei globojamiems vaikų namuose, kur jiems gal stinga dėmesio, bet jie yra bent pamaitinti ir saugesni.

        Kaip apsaugoti vaikus nuo motinų, kurios neturi jokios atsakomybės ? Kaip pasiekti, kad tas atsakomybės jausmas nebūtų prarandamas iš kartos į kartą ?