Šiandien yra labai daug kalbama apie būtinybę Lietuvai statyti naują atominę elektrinę, tačiau konkrečios indormacijos ir diskusijos šia tema labai trūksta. Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) pasisako už atominės energijos panaudojimą elektros gamybai, nes tai – viena iš mažiausių blogybių. LiCS neabejoja, kad statyti naują atominę elektrinę būtina, tačiau dėl šio tikslo prieš priimant sprendimus būtina kaip niekad kruopščiai išanalizuoti ir numatyti jų pasekmes.
  Apie naujos atominės elektrinės (AE) projekus viešoje erdvėje diskutuojama ir kalbama turbūt mažiau nei apie vienos Vilniaus poliklinikos konsesiją, kurios apimtis yra apie 10 mln. Lt. Naujos elektrinės statyba kainuotų beveik pusę Lietuvos metinio biudžeto, tačiau informacijos apie projektą reikia ieškoti su žiburiu. Gausų džiūgavimų dėl dalinės energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, tačiau mažai viešai pateiktų skaičių – kas ir kiek iš to uždirbs, kokia dėl naujai pastatytos AE nauda bus kiekvienam Lietuvos gyventojui, kaip bus išspręstos elektros energijos tranzito problemos, kaip bus saugomos brangduolinės atliekos ir t.t.? Be skaičių ir konkrečių faktų, galime apsiskaičiuoti.
  Rytoj LiCS frakcijos Seime nariai susitinka su ūkio ministru, kurio bus prašoma atsakyti į iki šiol neatsakytus klausimus dėl naujos AE. Seimui svarstymui yra pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl atominės elektrinės projektas (MS Word dokumentas), kurį priėmus iš karto būtų priimtas sprendimas dėl naujos AE Lietuvoje statybos ir nustatytos projekto įgyvendinimo nuostatos. Tai reiškia, kad būtų žengtas žingsnis, todėl labai svarbu iki šio veiksmo išdiskutuoti visas detales ir numatyti galimas pasekmes. Ir tokios diskusijos turėtų trukti tiek, kiek reikia atsakyti visiems klausimams. Neturėtų būti skubama.
  Pasigiirsta pranešimų, kad Lietuvoje norima statyti vieną didžiausių AE Europos Sąjungoje, todėl, jeigu tikėtume tais duomenimis, kyla natūralus klausimas – ar mūsų valstybė netaps didžiausia atomine šiukšliadėže Europoje?
  Energetikai tokių grėsmių teigia neįžvelgiantys ir viešai laimina tokį projektą, tačiau jie tai daro įžvelgdami naudą – būsimas brangias konsultacijas, įrengimų pardavimą, statybų užsakymus ir t.t.
  Jeigu turėsime didžiausią AE, kuri gamins milžiniškus kiekius elektros energijos, kas iš to turės ekonominę naudą - valstybė ar privatus kapitalas, siekiantis uždirbti kuo didesnes pajamas akcininkams? Seimui pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad valstybė valdys daugiausiai – 34 proc. AE akcijų. Kita dalis atiteks į vieną nacionalinio investuotojo bendrovę suvienijus valstybės valdomą „Lietuvos energiją“, Rytų skirstomuosius tinklus ir privataus kapitalo elektros skirstymo bendrovę VST.
  Schema atrodytų priimtina, jei visi nacionalinio investuotojo dalyviai būtų valdomi valstybės, o taip būtų, jei netolimoje praeityje nebūtų buvęs priimtas sprendimas privatizuoti Vakarų skirstomųjų tinklų. Jau dabar visuomenei sunku atsakyti į kylančius įtarimus, ar naujos AE statybos ir stambių verslo grupių jose dalyvavimas nebus naudingas tik joms, o ne valstybei ar juo labiau piliečiams.
  Man patiko vieno žurnalisto komentare pateiktas pavyzdys apie „Lietuvos dujų“ privatizavimą. Kai jis vyko, buvo kalbama apie pigesnes dujas ir ekonominę naudą galutiniam vartotojui. Ką turime dabar? Šiandien Vyriausybė šiame strateginiame objekte turi 17 proc. akcijų, Vokietijos koncernas „Ruhrgas“ valdo 38,9 proc., o Rusijos „Gazprom“ – 37,1 proc. akcijų. Gamtinių dujų pigimo eiliniai vartotojai taip ir nepajuto.
  Savo blogo lankytojus kviečiu diskusijai apie tai, ar skubotai ir pusiau viešai ieškodami atradimų, mes neturėsime praradimų. Taip pat, siūlau pasidalinti mintimis ar klausimais, kuriuos LiCS frakcijos Seime nariai galėtų užduoti per ryt vyksiantį susitikimą su ūkio ministru.

  Kviečiu atsakyti į klausimą, esantį kairėje temos pusėje. Geros ir darbingos dienos.