Norėjau šią temą pavadinti „mūsų kultūros ypatumais“, tačiau tai, ką perskaitysite netelpa vien į kultūros apibrėžimą, liūdna, bet tuo kai kurie žmonės gyvena… 

  Žmonos Agnės organizuojamo projekto „,Nedelsk“‘, skirto kovai su moters krūties vėžiu, autobusėlis važinėja po visą Lietuvą. Tokiose išvykose su žmona ne kartą buvau ir aš, ypač savaitgaliais, kai daugiau laisvo laiko galiu skirti šeimai. Noriu pasidalinti detalėmis, kurias pastebėjau, ir kuriomis galima iliustruoti mūsų – lietuvių – vieno į kitus požiūrio ir gyvenimo ypatumus.

  Ypatingas  dėmesys projekte skiriamas  mažesniems  Lietuvos miestams ir miesteliams, kur moterys iš tiesų neturi galimybės taip dažnai tikrintis savo sveikatą, kaip didmiesčių gyventojos. Kartu su autobusėlio atvykimu vyksta ir „sveikatos maratonas“, kuriame dalyvauja šimtai mažų ir didelių, sveikų ir su negalia žmonių.
  Projekte „Nedelsk“ dirba daug savanorių, kurie padeda organizuoti bėgimą, uždeda specialų spaudą ant bėgikų rankų po kiekvieno nubėgto rato. Savanoriai padeda apdovanoti nugalėtojus.
 Po vieno tokio bėgimo viename Lietuvos miestelyje buvau priblokštas vienos savanorės mergaitais, žymėjusios kiekvieną bėgiką, prabėgusį ratą, spaudu, įspudžių:   vienas bėgikas paprašė vietoj vieno spaudo uždėti du, tačiau savanorė atsisakė ir išgirdo – kelis „aukštus“ rusiškų keiksmažodžių – „tu bl…, kur…a, eik n…i‘‘. Kitas pribėgęs ranka rodo į savo tarpukojį ir šaukia – „žymėk čia, nes ant rankų nebėra vietos…“. Panašių detalių galima pamatyti ir daugiau, bet, manau, iliustracijai užtenka ir šių dviejų.
  Tokie mūsų gyvenimo ypatumai - sveikame kūne, gal kada bus ir sveika siela.