Europa ramiai, o Rusija triukšmingai pažymėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines ir pergalę prieš nacizmą, ir nors šia tema pasakyta daug, norėčiau pasiūlyti Andrejaus Sacharovo našlės Jelenos Boner laišką šia proga.

  Buvusi sovietų armijos medicinos tarnybos leitenantė, Antrojo pasaulinio karo veteranė ir antros grupės invalidė viename Rusijos leidinių, sveikindama su Pergalės diena, rašė:  

 “ 62- ąjį kartą viena ir su draugais, su artimaisiais ir su šalimi švenčiu šią dieną. Deja, kiekvienais metais su vis didesniu kartėliu suprantu, kad Pergalę iš žuvusiųjų ir dar likusių gyvųjų pavogė. 364 dienas per metus ji priklauso plėšikams. Ir tik vieną dieną – Gegužės 9 – ąją – mums. O šiais metais net ir šią dieną išniekino jaunimo gauja, vaidinanti spektaklį “Įžeistasis nugalėtojas – išlaisvintojas”.

 Tai jie išlaisvintojai – nugalėtojai ?    

 Manęs nežeidžia žuvusiųjų palaikų ir paminklo perkėlimas. Kur kas garbingiau ilsėtis karių kapinėse nei troleibusų stotelės šurmulyje. Mane žeidė užrašas ant paminklo. Ten turėtų būti užrašyta (tiek Estijoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje) ne “Kariui – išlaisvintojui”, o “Žuvusiam kariui”.

 Nieko mes neišlaisvinome, net savęs nesugebėjome išlaisvinti, nors ketverius sunkius karo metus to tikėjomės. Netgi sakydavome: “Po karo – jei tik išgyvensiu – visas gyvenimas bus kitoks”. Nepavyko. Nei 1945 – iaisiais, nei 1991 – aisiais.   

 P.s. O Latviją, Lietuvą ir Estiją aš myliu. Ir labai noriu, kad Švedijos akademikai – išminčiai pagaliau skirtų Nobelio literatūros premiją gyvajam klaisikui Jaanui Krossui, nedidelės estų tautos ir didžiulės pasaulio kultūros atstovui.”

  Ar perskaitė ir suprato šį laišką tie, kuriems jis buvo skirtas ?

.