Niujorke paskaičiau lietuviškus interneto puslapius, supratau, kad vėl vyksta gražbylystės varžybos, kas geriau parodys, kaip Vyriausybė dirba ar nedirba. Dar nespėjau įsigilinti į Seimui pateiktą ataskaitą, bet turbūt galiu sutikti su teiginiais, jog dėl nedarbo mažėjimo ar darbo užmokesčio didėjimo Vyriausybė negali  prisiimti nuopelnų, nes tai lėmė verslo iniciatyvos, rinkos poreikiai.

   Aišku, kad visi norėtume aktyvesnės Vyriausybės, ryžtingesnių veiksmų, tačiau, deja, politinė tikrovė tokia, kad mažumos Vyriausybei praktiškai reikia kovoti dėl išlikimo. Politikai Seime ir Vyriausybėje daugiau jėgų išeikvoja, mėgindami pervilioti šalininkus nei kurti valstybines strategijas.

   Mes, liberalcentristai, esame patenkinti, jog pavyko įtikinti Vyriausybę bendrijoms, modernizuojančioms daugiabučius namus, kompensuoti ne trečdalį, o iki pusės senam daugiabučiui atnaujinti reikalingos sumos.

    Pagal būsto strategiją reikia renovuoti 80 proc. daugiabučių, statytų iki 1993 m. t.y  apie 17 tūkstančių namų. Iki 2010 m. daugiabučių modernizavimui valstybė ketina skirti daugiau kaip 80 mln. litų, dar 203 mln.Lt numatoma gauti iš Europos Sąjungos fondų.

   Galima teigiamai vertinti Vyriausybės pradėtą mokesčių mažinimo programą, tačiau tai reikėtų daryti sparčiau. Lėtokas pajamų mokesčio mažinimas vargiai kompensuoja ir dėl kylančių prekių ir paslaugų kainų padidėjusias gyventojų išlaidas. Be to, kaip rodo praktika, dėl mokesčio mažinimo finansų ministerijos prognozuojami biudžeto netekimų skaičiai yra gerokai mažesni. Todėl liberalcentristai mano, kad iki 20% sumažinti gyventojų pajamų mokestį yra 2008-aisiais yra realu ir būtina.

  Bet svarbiausia, kad tiek Seime, tiek Vyriausybėje, reikia realiai vertinti situaciją ir nepiešti jos nei rožinėmis spalvomis, nei juodomis.