Paaiškėja, kad niekada nemiegančiame Niujorke ne taip ir lengva surasti antrą valandą nakties veikiantį barą, o taip norisi aptarti besibaigiančios kelionės įspūdžius. Pagaliau susirandame vietą, kur galime prisėsti ir pasikalbėti apie neįtikėtinus susitikimus Niujorke.

  Žinau, kad Vilniuje jau rašoma ar kalbama apie tai, esą kalbėti apie pasaulinio garso muziejus Vilniuje yra pernelyg anksti. Tik niekas nepasako, kada tas tinkamas laikas ateis, todėl Niujorke tęsėme derybas su Guggenheimo fondo ir muziejaus vadovu Thomasu Krensu, kuris ką tik vakar grįžo iš Kinijos. Ir aišku, kad ten vyko ne kaip turistas.

  Svarstėme šįkart, kaip geriau organizuoti tarptautinį konkursą, kuriame savo idėjas Vilniui siūlytų geriausi pasaulio architektai, sutarėme, kad būtų reikalingi bent trys aukščiausio lygio architektai, kurie dalyvautų  uždarame konkurse.

  Jau aišku, kad jame dalyvautų Vilniuje ne kartą buvęs ir lietuviško kraujo turintis Maksimilianas Fuksas, atrodo, jog dalyvautų ir Danielis Libeskindas, kurio projektas bus įgyvendinamas teroro akto metu sunaikintų Pasaulio prekybos centro dangoraižių vietoje Niujorke. Su juo nemažai kalbėjomės parodoje Kanuose, D. Libeskindo šeimoje irgi yra lietuviško kraujo.

  Ieškojome, kas gi galėtų būti  trečiuoju konkurso dalyviu.  Man paprašius, T.Krensas  kalbėjo su Franku.Gehry, kurio suprojektuotas Gugenheimo muziejaus pastatas Bilbao tapo šio miesto simboliu ir dvidešimtojo amžiaus architektūros  šedevru. Bet jis nelabai sutinka dalyvauti konkurse su kitais architektais, kita vertus, teisus T.Krensas, sakydamas kad F.Gehry pastatai pernelyg išskirtiniai ir neturėtų kartotis.

  Jis klausė, o kokio dar architekto mes norėtume. Man labai knieti pakviesti iraniečių kilmės architektę Zahą Hadid, apie kurią šiuo metu daug rašo Vakarų architektūros leidiniai. Idėja T. Krensui taip patiko, kad paskambinęs tuomet dar Los Andželese buvusiai Z. Hadid sutarė su ją tą pati vakarą susitikti.

  Lankėmės ir D. Libeskindo biure žemutiniame Manhetene. Paties architekto nebuvo Niujorke, bet  mus priėmė jo žmona ir verslo partnerė, kuri mielai aprodė dirbtuves ir pristatė skirtingus projektus visame pasaulyje. Labai įspūdinga. Ir patys projektai, ir jų veiklos geografija stulbinantys. Viename biuro pasitarimų kambaryje „Hyundai“ atstovai aptarinėja jiems siūlomą naują projektą, kitame – svarstomas  6 milijardų dolerių vertės projektas Las Vegase.

  Tačiau yra ir labai nedidelių projektų, kurie stebina ir savo stebėtinai maža kaina. Privatus namas su žemės sklypu Maljorkoje kainuoja  tik apie 500 tūkst. dolerių, kitas projektas –universiteto paskaitų 1000 vietų korpusas vertas 6.6 mln. dolerių.

  Apžiūrėjome ir naujo Pasaulio prekybos centro pastatų vietoje statomo  komplekso maketą, o  bei pro biuro langus ir pačią statybos aikštelę. Pagrindinis pastatas nebus toks didelis, kaip buvę dvyniai, tik architektūrinė kompozicija,  tarsi atkartojanti laisvės statulos rankos  posūkį su fakelu, pastato siluetą stipriai paaukština. Apžvalgos aikštelė bus įrengta tame pačiame aukštyje kaip ir buvusi bokštuose dvyniuose.

  D.Libeskind žmona patvirtino, jog jis mielai sutiktų dalyvauti  Ermitažo ir Guggenheimo muziejaus konkurse, nors akivaizdu, kad darbų netrūksta.

  Vakare susitikome su garsiąją Zaha Hadid, bet apie tai kitąkart.

  Siūlau apsilankyti minėtų architektų interneto svetainėse:  D.Libeskindo projektai, Zaha Hadid projektai.