Vėl – Niujorkas, kasmet bent po kartą noriu sugrįžti į ši miestą, o dabar kelionių netgi daugiau, nes reikia tęsti darbus dėl Jono Meko vizualinių menų centro. Aną vakarą dar gerokai po vidurnakčio sėdėjome bare ir kartu su šio centro direktoriumi Kristijonu Kučinsku kalbėjomės su J. Meku. Nenuilstantis ir neišsenkantis žmogus.

       Ryte išgėręs mėgstamos kavos su fotoaparatu slankiojau po miestą ir fotografavau. Po to – Vašingtonas, kuriame vyks atsakingi pokalbiai dėl centro vietos Vilniuje.

       Esu Amerikoje, bet vaikščiodamas pagalvoju ir apie tris Lietuvos metus Europos Sąjungoje, apie tai, kas pasikeitė ir nepasikeitė, kaip triukšmingai šventėme įstojimą, ir kaip aktyviai daugelis tuo pasinaudojo, palikdami Lietuvą. Ieškome laimės svetur, ar tikime taisykle, jog savam krašte pranašu nebūsi ?