Praėjusią savaitę, paskelbus, kad Lietuvoje daugėja valdininkų, nuvilnijo eilinis šurmulys, eilinį kartą kai kurie politikai puikavosi, platindami pareiškimus apie nesustabdomą valdininkijos plitimą. Bet, kaip jau įprasta Lietuvoje, pareiškimais viskas ir baigėsi, ir valdininkų valstybės valdymo aparate nuo šios savaitės nepradėjo mažėti. Kaip nepradėtos peržiūrėti ir valstybės prisiimamos naujos ar neatliekamos senos funkcijos. Juk kiekviena nauja valstybės tarnautojo darbo vieta turėtų būti skiriama naujai funkcijai vykdyti, jei tų tarnautojų didėja, išeitų, kad valstybė vykdo vis daugiau naujų funkcijų. Kita vertus, akivaizdu, kad yra tūkstančiai laisvų valstybės tarnautojų darbo vietų, kas liudija, jog valstybė puikiai gali veikti be tūkstančių valdininkų tose pareigose.

Galiu pasidžiaugti, kad Vilniuje pavyko pasiekti realaus miesto valdinininkų mažėjimo. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2001 m. iki 2006 m. etatų skaičius sumažėjo 26 procentais. Savivaldybės taryba patvirtino didžiausią leistiną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių – 810. Taip etatų skaičius nuo 1200 sumažėjo iki 810. Beje, norėčiau pastebėti, kad į šį skaičių įtraukti ir gamybinių grupių ir kitų padalinių, įsteigtų prie departamentų, skyrių, kurie buvo finansuojami iš to paties Savivaldybės biudžeto, įvairių fondų ir programų, darbuotojai, iki tol neturėję valstybės tarnautojo statuso, tačiau vykdę  viešojo administravimo funkcijas.

Per paskutinius kelerius  metus ne kartą keitėsi įstatymai, kuriais Savivaldybėms buvo perduodamos papildomos arba naujos funkcijos, Vilniaus savivaldybė ėmėsi įgyvendinti vis daugiau iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų projektų, o naujoms funkcijoms atlikti ir naujus darbus vykdyti reikėjo daugiau žmonių. Tačiau ir dabar sostinės Savivaldybės darbuotojų skaičius tesiekia 890, t.y., miesto valdymo ir priežiūros institucijose dirba trimis šimtais mažiau žmonių nei prieš kelerius metus.

Aplodismentų nesitikime, norėtųsi, kad ir visos valstybės lygmenyje būtų mažiau politinių spekuliacijų apie valdininkų armiją (kas skamba labai grėsmingai) ir daugiau konkrečių faktų apie valdininkų skaičiaus kitimą konkrečiose valstybės institucijose.

 Šiandien ryte (tikrai ne labai ankstyvame) atradau jau gerokai po pusiaunakčio įrašytą Savūne prisistačiusios blogo lankytojos (ar lankytojo) komentarą: „Aš labai pasipiktinus, kad komentuotojai visai ne į temą rašo. Juk tema pranešta: Kroatija. Dar galima aprašyti savo atostogas. Arba: surask 10 skirtumų tarp savo ir pono Zuoko atostogų. “

 Piktintis vidury nakties tikrai nepatartina, bet mintis, kad ir jūs parašytumėte apie savo buvusias, planuojamas ar tiesiog svajonių atostogas, verta dėmesio. Skirtumų su mano atostogomis ieškoti nereikia, nes kiekvieno mūsų atostogos nepakartojamos ir kitokios. Mano atostogos labai šeimyninės – laivas, žmona ir net keturi vaikai, nes namuose liko mažiausia dukra, bet kartu atostogauja sūnėnas ir dukterėčia.

  Nuotaika tiesiog gera.

 Tad kokios buvo, bus ar yra kuriamos jūsų atostogos ?

 Atostogos. Jau atkeliavau su vaikais į Kroatiją, ruošiamės metų plaukiojimui jachta. Po labai įtemptų paskutinių savaičių ypač laukiau šių akimirkų, laukiau akimirkos, kai jachta atsiskirs nuo kranto.

  Vakar mano blogo lankytojai turbūt pastebėjo, kad vyko atnaujinimo darbai, o šiandien jau galite matyti, kad nuo šiol galėsite susirasti anksčiau padarytus įrašus skyrelyje „Temo pagal kategorijas“, dešiniajame kampe yra paieška pagal raktinius žodžius. Puslapio viršuje atsirado ir rubrika „Nuorodos“, kurioje kol kas tik keletas interneto adresų, bet ateityje jų tikrai daugės.

  Gero visiems savautgalio ir gerų atsotogų tiems, kuriems jos prasideda. 

 

Vakar buvo neeilinis, ypatingas, man pačiam, sakyčiau, istorinis miesto tarybos posėdis. Vieną dieną buvo priimti net keli svarbūs, kurie turi ilgalaikę perspektyvą – mokyklų renovacijos ir dviejų poliklinikų koncesijos projektai bei nutarimas dėl ant Tauro kalno esančių Profsąjungų rūmų išsaugojimo miesto, visuomenės ir tautos reikmėms.

   Žinau, kiek buvo pasipriešinimo dėl nesupratimo ir tiesiog naujovių baimės, žinau, kiek buvo organizuoto politinio pasipriešinimo, žinau, kad buvo siekių tiesiog nieko nedaryti, todėl džiaugiausi, kad kolegoms Tarybos nariams užteko blaivaus proto ir atsakomybės ir didžiavausi savo komanda. Pasibaigus Tarybos posėdžiui, užbaigėme su kolegomis šį miesto politinį sezoną, ir smagiai savo riedžiu parkeliavau namo. Buvau tikrai laimingas.

    Miesto politinio sezono pabaigoje nutiko visgi dar vienas neįtikėtinas dalykas – pasirašyta pirmoji man žinoma mainų rinkėjais sutartis. Lietuvos politiniame gyvenime nuolat vykdomos partijų dėlionės įneša permainų ir savivaldos tarybose, tačiau dar neteko girdėti, kad vienos partijos nariai imtų atstovauti kitos partijos interesus. Bet būtent tokią sutartį pasirašė Vilniaus tarybos Liberalų sąjūdžio ir Konservatorių  lyderiai, parašais patvirtinę, jog jie ima atstovauti vieni kitų interesams tarybos komitetuose.

    Išeitų, kad Liberalų sąjūdžio atstovai gina konservatorių rinkėjų interesus, o konservatorių rinkėjams atstovaus partija, kuri dar net neegzistavo tuo metu, kai vilniečiai į miesto tarybą tuos konservatorius išrinko. Taigi dviejų frakcijų seniūnai nusprendė, kad jų rinkėjų interesai visiškai sutampa. Gerai žinome, kad politikai su rinkėjais tariasi tik per rinkimus, bet net įvertinus tai, toks susitarimas lyg ir liudytų, kad visiškai sutampa šių dviejų partijų interesai. Jeigu taip, tai kam dar apsimetinėti ir turėti dvi frakcijas užuot dirbus vienoje.     

     Šis politinio verslo – natūrinių mainų –sandėris yra viena keisčiausių šio politinio sezono naujovių, įdomu, ar minėtos partijos perkels tokius bendradarbiavimo principus ir į Seimą.

Šiandien Vilniaus miesto taryba tvirtins naują nekilnojamojo turto mokestį, kuris sudarys 0,9 procento apmokestinamosios turto vertės. Šiais metais mokestis išliks nepakitęs – 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, o Tarybai patvirtinus siūlomą sprendimo projektą galios 0,8 proc. dydžio mokesčio tarifas, kuris dėl įstatymo leidėjo nustatytos lengvatos 2007 m. atitiks dabar realiai mokamą mokestį. Dar o,1 procento nuo turto vertės turėtų būti mokama pagal susitarimą su bendruomene tos vietos, kurioje nekilnojamas turtas. Paaiškinsiu, kad apmokestinamas tas nekilnojamasis turtas, kuris yra naudojamas gamyboje, prekyboje, paslaugų teikimo sferoje ar pan.

         Toks sprendimas – pirmas konkretus žingsnis, įteisinant ir stiprinant  racionalų verslininkų ir vietos gyventojų bendradarbiavimą. Lėšos, gautos už tą 0,1 procento nekilnojamojo turto mokestį bus skiriamos tai bendruomenei, kurioje turtas naudojamas. Tarkime, Vilniuje labai aktyvi Žvėryno bendruomenė galės susitarti su šiame rajone esančios apmokestinamo turto savininkais, kad jie mokėtų ne tik privalomą 0,8 procento mokestį, bet ir dar 0,1 procento, o už gautas lėšas sutvarkytų Žvėryne esančias ar įrengtų naujas poilsio zonos, paremtų bendruomenės renginius ir akcijas. Papildomos atskiroms bendruomenėms paskirstytos lėšos, kurios gali siekti apie 10 milijonų litų, bendruomenėms suteiks daugiau savarankiškumo, tikiuosi,  paskatins miestelėnų iniciatyvas.