Bilbao :kultūra –miesto atgimimo pamatas

 

 Kai vakar rašiau apie baskų žemės stebuklą, dariau tai, remdamasis perskaityt ar girdėta informacija, dabar galiu tai patvirtinti asmenine patirtimi. Pirmoji diena Bilbao mieste pranoko visus lūkesčius. Gugenheimo muziejaus pastatas išties palieka žodžiai sunkiai nusakomą  įspūdį, ir pats miestas nustebino. Svarbiausia – tai vietos lyderių ir politikų  mąstymas, drąsa bei toliaregiškumas.

Gugenheimo muziejus tapo Bilbao atgimimo simboliu. Miestas, kuris garsėjo tik kaip pramonės centras su baisia aplinka žmogui, tapo pasaulinio lygio kultūros centru, o pats miestas per dešimt penkiolika metų pasikeitė neatpažįstamai.

  Mero pirmasis patikėtinis ir ilgametis miesto plano kūrėjas Ibonas Areso vakar  pasakojo kaip, miesto politikai nusprendė statyti modernaus meno muziejų 1991 metais. Tuo metu mieste buvo didžiulė pramonės krizė, bedarbystė ir streikai. Pašnekovas sakė: ,, jei būtume paklausę miestiečių ar reikia Gugenheimo muziejaus, kurio vertė virš šimto milijonų eurų, 95 proc mieto gyventojai  būtų užtikrintai pasakę – ne.‘‘  Labai puolė žiniasklaida, vadino amerikiečių ir makdonaldo kultūros nešėjais. Niekas netikėjo projektu, tačiau miesto valdžia rizikavo. Gugenheimo muziejaus fondas ieškoje vietos Europoje, tačiau nei vienas didesnis miestas nesutiko. Nesutiko dėl daugelio priežasčių: konkurencija, brangu ir t.t. Projektą finansavo Ispanijos vyriausybė, Baskų regiono ir Bilbao valdžia, prisidėjo ir ES fondai.  Pastatas kainavo  85 mln., o visas projektas 130 mln. eurų. Miestas įsigijo meno kūrinių už 36 mln. eurų ir įmokėjo 12 mln. eurų už teisę naudotis Gugenheimo  fondais.

Atrodo neįtikėtina.  Tačiau rezultatas –didžiulė sėkmė ir stulbinantis ekonominis efektas. Turizmo apimtys išaugo dešimtis kartų, taip pat ir konferencijų bei kongresų skaičius. Per pirmus metus muziejų aplankė 1.3  mln. lankytojų . Didžiulis regiono ir miesto bendras vidaus produktas siejamas su muziejaus veikla per pirmus metus viršijo investicijų dydį, o per penkerius metus iš surinktų mokesčių grįžo visos investuotos lėšos.

Tai kelias, kuriuo turi eiti Lietuva ir Vilnius.    

Šiuo metu esu Ispanijoje, baskų mieste Bilbao. Kartu su miesto tarybos nariais, architektu Algimantu Nasvyčiu bei Nacionalinės galerijos direktore Lolita Jablonskiene  esame čia, nes norime sužinoti, kaip šio miesto gyvenimą, ekonominę situaciją pakeitė vienintelis Europoje Gugenheimo muziejus.

               1997 m. atidarytas muziejus tikrai pakeitė Bilbao miestą, kuriame gyvena apie 350 tūkst. gyventojų, kuris buvo kamuojamas ekonominio nuosmukio ir kurį aplenkdavo turistai.

               Ambicingas Gugenheimo muziejaus įkūrimo šiame ne niekuo neypatingame mieste procesas prasidėjo dar 1991 m., kai baskų valdžios atstovai kreipėsi į Gugenheimo muziejų valdantį Solomono R. Gugenheimo fondą. Baskų valdžios siūlymai sutapo ir su fondo planais pasaulyje atidaryti daugiau meno ir kultūros centrų, siejamų su Gugenheimo muziejaus veikla. Šešerius metus truko derybos, Bilbao muziejaus strateginio plano kūrimas ir statybos. 1997 m. spalio 3 d. pasaulio kultūros ir meno žemėlapyje atsirado naujas traukos taškas – Bilbao Gugenheimo muziejus. Jau pats muziejaus pastatas, kurį kūrė garsusis amerikiečių architektas Frankas O. Gehry, yra meno kūrinys. (Siūlyčiau aplankyti muziejaus inteneto svetainę adresu www.gugenheim -bilbao.es/ingles).

               Vien per pirmuosius muziejaus gyvavimo metus muziejų aplankę daugiau nei milijonas trys šimtai tūkstančių žmonių, taigi beveik keturis kartus daugiau nei gyvena pačiame Bilbao.

               Šio unikalaus objekto atsiradimas paskatino ir tolimesnę miesto plėtrą, nes šalia F.O. Gehry savo pastatus Bilbao kūrė ir garsusis ispanų architektas Santiago Calatrava, o statant miesto transporto mazgus, Bilbao dirbo šiuolaikinės architektūros legenda, britas Normanas Fosteris.

              Daug buvau girdėjęs ir skaitęs apie šį muziejų, stebėjausi vietos valdžios įdomiu sprendimu gelbėti miestą iš ekonominio nuosmukio būtent tokiu būdu.  Norėjosi ir pačiam pamatyti, ir kolegas pakviesti pažiūrėti tai, kas galėtų mus įkvėpti ar tapti vertinga pamoka, kuriant naujus kultūros centrus Vilniuje.  

    Karštas ir saulėtas oras iš miesto išviliojo dauguma vilniečių, tačiau dešimtys jų visgi atėjo pasižiūrėti, kaip pirmąkart Tymo kvartale vyksta knygų mainai ir turgus. Rašytojas Mykolas Sluckis pasidžiaugė, kad net kaitinanti saulė nepakenkė naujai idėjai. 

    Žmonės ne tik žiūrėjo, bet ir mainėsi, pirko, keletas jų vaikščiojo su visu glėbiu knygų. Galiu pasidžiaugti tuo, kad vienas knygų mainų dalyvis man padovanojo 1910 m. Vilniaus Dūmos ataskaitas, taip pat įsigijau Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje organizuotos konferencijos pranešimų rinkinį “Interesų grupės, valdžia ir politika”. Bus įdomu pasžiūrėti, ar pasiketė aktualijos per tuos beveik 10 metų.

   Šiandien dalyvavome kuriant naujas tradicijas Vilniuje. Kuo aktyviau dalyvausime, tuo ilgiau tradicijos gyvuos.       

Geroji šeštadienio naujiena – būstas Vilniuje pinga. Garsiai apie tai dar nekalbama, tačiau investuotojai ir nekilnojamojo turto vystytojai jau pripažįsta, kad pinga ne tik senos, bet ir naujos statybos butai.

          Pasikeitimus būsto rinkoje ypač pajuto tie, kurie spekuliavo butų rezervacijomis, kadangi atsirado nemažai tų, kurie yra rezervavę po kelis butus ir dabar norėtų parduoti teisę pirkti butą, bet padaryti tai yra gan sudėtinga. Tad tie, kurie tikėjosi be jokios rizikos gauti lengvą pelną, dabar gali patirtis nemenkus nuostolius.

          Todėl dabar būstus pirks tie, kuriems jie reikalingi gyventi, o ne pasipelnyti. Kainos stipriai gal nesumažės, bet tikrai neaugs. Tikiuosi, kad mažėjančios būsto kainos ir tai, kad butą bus galima nusipirkti, o ne perpirkti teisę jį pirkti iš rezervacijomis spekuliavusių asmenų, paskatins užsienyje išsibarsčiusius tautiečius  pirkti būstą tėvynėje. Dirbtinai sukurtas poreikis naujiems būstams, lėmęs drastišką kainų augimą, slūgsta, ir nekilnojamojo turto kainų burbulas bliūkšta. Tai turėtų džiuginti tuos, kurie dar tik svajoja apie naujus namus.

            Priminsiu, kad rytoj Vilniuje, Tymo kvartale, esančiame prie Užupio, Paupio bei Maironio gatvių sankryžos vyks knygų turgus, kuriame galėsite pasikeisti knygomis ar nusipirkti senų knygų. Gero visiems šeštadienio.   

Artėjant savaitgaliui, norėčiau šiandien parašyti apie dar vieną kultūringą projektą. Šį sekmadienį, nuo 10 val. Tymo kvartalo aikštėje pirmą kartą sostinėje vyks Knygų mainų šventė.

  Prieš kelerius metus tokią idėją pasiūlė Darius Kuolys, o dabar Vilniuje sukurta puiki erdvė tokiems renginiams. Tymo kvartalas yra miesto centre, jame įrengti jaukūs prekystaliai.   

Visus vilniečius ir miesto svečius kviečiu atsinešti į mainų šventę savo knygų, kurias norėtų pasikeisti į kitas ar tiesiog dovanoti kitiems. Knygos bus pažymėtos specialiu spaudu, kuriame knygos savininkas galės parašyti savo vardą pavardę, pasirašyti. Knygų mainų šventėje dalyvaus „Vilniaus kolekcionierių klubas“. Klubo nariai atsineš senųjų, antikvarinių knygų, prekiaus senoviniais daiktais.  

   Manyčiau, toks knygų mainų turgus turėtų patikti ir vyresniems vilniečiams, nes dažno jo namuose sukauptos puikios bibliotekos. Bet daugumą knygų jie jau perskaitė po kelis kartus, o naujoms nupirkti dažnai neužtenka pinigų. Jaunesnės kartos skaitytojai jau prikaupę naujesnių knygų, kurias galbūt mielai iškeistų į knygas, kurių šiuo metu nebeišleidžia.

  Pagaliau knygų manai ar tiesiog buvimas ten, kur jie vyksta, gali tapti įdomaus bendravimo forma. Todėl ir pats būsiu, ir visus knygų mėgėjus kviečiu sekmadienio rytą į Tymo kvartalą.