Vakar kartu su kitais Vilniaus delegacijos nariais apsilankėme ir Bilbao Gugenheimo muziejuje. Pasakyti, kad buvome sužavėti, būtų per maža, nes tai ne tik ryškiausias dvidešimtojo amžiaus architektūros pavyzdys, bet ir puikiai veikiant institucija. Susipažinome su muziejaus steigimo istorija, Franko Ghery pastato projektu ir jo įgyvendinimu.
Gugenheim Bilbao muziejuje šiuo metu veikia įspūdinga paroda ,,iRUSIA!‘, kuri buvo prieš metus rodyta ir to paties fondo Niujorko muziejuje. Tačiau apžiūrinėti kelis amžius apimančią turtingą Rusijos meno kolekciją teko Lietuvoje vykstančių įvykių fone. Net pajuokavau, jog galima būtų intrigą suregzti sakant, jog tuo metu, kai Seimas sprendė Vyriausybės vadovo likimą, Zuokas slaptai susitiko su buvusiu VSD direktoriumi, dabartiniu Lietuvos ambasadoriumi Ispanijoje Mečiu Laurinkumi Rusijos parodoje, amerikiečių valdomame Gugenheimo muziejuje. Pseudo įvykių kūrėjai galėtų sugalvoti neprastą politinį detektyvą.
Ir išties, įvykiai Seime vakar kažkaip keistai derėjo prie Rusijos meno kūrinių. Kai stovėjau prie garsiojo Ivano Aivazovskio paveikslo ,,Devintoji banga“, galvojau apie balsavimo rezultatus Seime, spėliojau patvirtins ar ne Zigmą Balčytį naujuoju premjeru. Priėjus prie žymaus Viktoro Vasnecovo paveikslo ,,Karžygys kryžkelėje‘‘, gavau žinią, kad Z.Balčytis Seime „nepraėjo“. Paskambinau į Vilnių, perėjau į kitą muziejaus salę, kurioje š karto į akis krito Vasilijaus Smirnovo paveikslas –,,Nerono galas‘‘. Prieš daugiau ne šimtą metų tapyti Rusijos meistrų darbai kažkaip keistai siejosi su Lietuvos realijomis.
Ir keletas ne tokių kultūringų pastabų apie įvykius Lietuvoje. Naujai besikurianti tradicija vakar vėl buvo patvirtinta – konservatoriai vėl balsavo taip, kaip ir Darbo partija. Piešybių vienybės dėsnis veikia, o jį studijavo ir konservatoriai, ir buvę komunistai, ir dabartiniai socialdemokratai.
Problemų neįveikia ir socialdemokratai, nes rūpi ne tik, kas bus premjeru, o ir tai, kas bus naujuoju partijos pirmininku. Tapęs premjeru, tampa ir socialdemokratų partijos pirmininku. Dėl to ir vyksta tikroji konkurencinė kova. Žiniasklaidos komentaruose tarsi peršama mintis, jog geriausiu kandidatu būtų Gediminas Kirkilas, tikiuosi, kad prezidento patarėjai tai supranta.
Kas bus toliau? Matyt laikas suteikti galimybę formuoti vyriausybę konservatoriams. Dėmesio
Vertas dėmesio būtų ir Liberalų sąjūdžio siūlymas premjero kandidatūrą rinktis ne iš konservatorių ir ne iš socialdemokratų kandidatų. Svarbiausia baigti spekuliacijas ir ieškoti sutarimo, nes laikas ir žmonės nelaukia, o kalbomis apie ,,proveržį‘‘ gyvenimo nepakeisi.
