2006 - 06 -

Istorija apie draugus

2006 - 06 - 25, Sekmadienis
 
 Kažkada šį prasmingą tekstą gavau elektroniniu paštu, manau vertas diskusijos šį gražų sekmadienį.
 
      Istorija apie du draugus, keliaujančius per dykumą…
Du  draugai ėjo per dykumą, susipyko ir vienas trenkė kitam antausį. Patyręs skausmą, vienok  nieko nesakęs, pastarasis parašė  ant smėlio: ,,Šiandien gavau antausį nuo savo geriausio draugo“
Jiedu keliavo toliau, priėjo oazę ir nusprendė išsimaudyti. Tas, kuris buvo gavęs antausį,  pradėjo skęsti, tačiau draugas jį išgelbėjo.
Atgavęs sąmonę jis  išraižė ant akmens: ,,Šiandien geriausias mano draugas išgelbėjo man gyvybę”. Tas, kuris  buvo trenkęs antausį ir paskui  išgelbėjęs savo draugą,  paklausė:
-         Kai tave įskaudinau,  tu  apie tai parašei ant smėlio, o kai tave išgelbėjau parašei ant akmens. Kodėl?
           Draugas atsakė:
 -         Kai kas mus užgauna, rašome tai ant smėlio, kad  skriaudą užglaistytų atleidimo vėjai. Tačiau, kai kas mums padaro gero, išgraviruojame tai ant akmens, kad joks vėjas  negalėtų nutrinti.
 -         Išmok rašyti  skriaudas ant smėlio,  o patirtą džiaugsmą ant akmens.

Nauja transporto priemonė

2006 - 06 - 24, Šeštadienis
Sveiki visi, atsigavę po trumpiausios metų nakties. Sveiki ir visi Jonai, Janinos ir Rasos. Tikiuosi, kad tie, kurie norėjo praleisti naktį audringai ir linksmai, taip ir padarė. Sudalyvavau trumpai Lazdynų seniūnijos organizuotoje Joninių šventėje, džiugu, kad vilniečiai vis aktyviau dalyvauja bendruomenių renginiuose.
 Šiomis dienomis džiaugiuosi dar vienu dalyku – naująja transporto priemone “Segway”. Miestuose gyvenantys tikrai jau turėjo matyti nedidelę asmeninę elektroninę dviratę transporto priemonę. Vakar savo “Segway” po darbo parvažiavau į namus. Buvo labai smagu, nors ir dėmesio susilaukiau daug. Bet nereikėjo laukti automobilių eilėse.  
  Linkiu visiems įspūdingo ir įdomaus ilgo savaitgalio. 

Laikini nepatogumai Vilniaus keliuose ir gatvėse

2006 - 06 - 23, Penktadienis
Dažnas vilnietis ar miesto svečias, šią vasarą automobiliu važinėjantis po sostinę turbūt tyliai ir garsiai keikia miesto valdžią apskritai, mane asmeniškai ir kelių darbus vykdančius žmones. Gerai suprantu besipiktinančius, nes stovėti automobilių grūstyje – menkas malonumas.
   Tačiau supraskime ir tokių nepatogumų priežastis, nes galiu sakyti, jog jie nors ir neišvengiami, bet laikini. Jeigu nedarysime to dabar, tai po kelerių metų nepatogumai gali būti nuolatiniai.
   Šiais metais vyksta tikras kelių taisymo ir statymo bumas. Blogo lankytojams norėčiau pristatyti tai, ką Vilniuje numatome padaryti šiais metais. Šiuo metu Vilniaus mieste yra statomi arba rekonstruojami šie kelių infrastruktūros ir kiti objektai: Senamiesčio pietinis apvažiavimas, Konstitucijos prospekto jungtis iki Ukmergės gatvės, Žaliojo tilto remontas, Santariškių gatvės statyba, Plytinės gatvės rekonstrukcija, Sausio 13-osios memorialo sutvarkymas, Kalvarijų gatvės iki Žvalgų gatvės išplatinimas, Rotušės aikštės rekonstrukcija. Taip pat planuojami dar šią vasarą pradėti įgyvendinti šiuos projektus: Vilniaus pietinis aplinkkelis (pradžia – liepos 1 d.), Ukmergės-Ateities-Laisvės sankryžos rekonstrukcija (pradžia – liepos 1 d.), Dariaus ir Girėno viaduko rekonstrukcija (pradžia – rugsėjo 1 d.), Geležinio Vilko gatvės iki Molėtų plento statyba (pradžia – rugsėjo 1 d.), Ozo, Kalvarijų, Geležinio Vilko gatvių teritorijos vystymas (pradžia – birželio 1 d.), Liepkalnio gatvės rekonstrukcija (pradžia – gegužės 15 d.), Eišiškių plento rekonstrukcija (pradžia – liepos 1 d.), Pilaitės prospekto statyba (pradžia – liepos 1 d.), Gedimino prospekto III eilės rekonstrukcija (pradžia – rugpjūčio 1 d.), Valakupių tilto sijų stiprinimas (pradžia – birželio 15 d.), Olandų – Filaretų gatvių sankryžos rekonstrukcija (pradžia – liepos 1 d.).
  Visiems minėtiems objektams iš miesto biudžeto, Europos sąjungos fondų, Kelių priežiūros ir plėtros programos ir kitų šaltinių šiemet žadama skirti per 200 milijonų litų. Tas lėšas pavyko gauti, kelerius metus atkakliai ir sutartinai dirbant, todėl labai svarbu jas panaudoti.
   Žinau, kad miestiečiai ir miesto svečiai norėtų daugiau Kelių policijos pagalbos, ir jos prašome. Kita vertus, policijos pareigūnai beveik 80 procentų laiko priversti praleisti, formindami informaciją apie smulkius ir stambius autoįvykius. Tokia padėtis tikrai keistina.
   Nepatogumus keliuose teks pakentėti, bet kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.            

Kritika ir šmeižtas

2006 - 06 - 22, Ketvirtadienis
Daugeliui turbūt pažįstamas noras „pasiginčyti su televizoriumi“, kitaip tariant paprieštarauti žiniasklaidoje skelbiamai informacijai, ką jau bekalbėti apie joje skelbiamus komentarus ar redakcijos nuomones. Kadangi turiu vietą, kur galiu dėstyti tik savo nuomonę ir sudarau galimybę kitiems čia su manimi pasiginčyti, retkarčiais leisiu sau padiskutuoti su „televizoriumi ar laikraščiu“.
         Skrendant lėktuvu į Vilnių, perskaičiau vieno dienraščio rubrikoje „Laiko ženklai“ skelbiamas mintis apie politikus ir verslininkus, kurie drįsta kreiptis į teisėsaugą, bandydami apginti savo garbę ir orumą. Vėl peršama mintis, kad politikai gali šnekėti, ką nori, ir tai visada bus kritika, o ne šmeižtas. Ir gali šnekėti ne tik vieni apie kitus, bet ir apie verslininkus, bendroves ar pan. Bet juk nereikia būti teisininku ar net lingvistu, jog suvoktum, kada yra išsakoma kritika, o kada netiesa, už kurios sakymą viešai dera atsakyti. Juk viena yra teigti, kad žmogus gerai neatlieka savo pareigų ar yra joms netinkamas, ir visai kita – teigti, jog tas asmuo yra vagis, kyšininkas ar paleistuvis.
        Pamenu, kaip to paties minimo dienraščio leidėjas teisėsaugos prašė patraukti atsakomybės garsiausią Lietuvos krepšininką už tai, kad šis viešai pasakė kai kuriuos ponui leidėjui nepatinkančius dalykus. Kadangi abu yra vieši asmenys, tai išeitų, kad tik kritikuoja vienas kitą, o dėl kritikos skųstis nevalia.
        Lietuvoje dabar yra tokia situacija, kad galima be jokios atsakomybės už savo žodžius sakyti, ką nori apie viešus ir žinomus asmenis, ir jie neturės teisės apsiginti. Bet kritika staiga gali tapti šmeižtu, jei paliestų tą patį asmenį, kuris dar neseniai tvirtino, jog panašūs kaltinimai išsakomi apie kitą žmogų, yra kritika. Vėlgi tie patys dvejopi standartai – jei tai apie mane, tai šmeižtas, jei apie kitą – tai kritika.
       Kai tas pats dienraščio leidėjai dėl savo veiklos susilaukė pastabų iš garsaus krepšininko, tai jie rėkė, kad yra šantažuojami, bet kai teisėtai veikianti Lietuvos bendrovė reikalauja, kad politikas viešai paneigtų jai išsakytus neteisingus kaltinimus, tai vadinama kritika.
       Tokie tie mūsų laiko ženklai.

Lietuvos įvykiai Rusijos meno fone

2006 - 06 - 21, Trečiadienis
Vakar kartu su kitais Vilniaus delegacijos nariais apsilankėme ir Bilbao Gugenheimo muziejuje. Pasakyti, kad buvome sužavėti, būtų per maža, nes tai ne tik ryškiausias dvidešimtojo amžiaus architektūros pavyzdys, bet ir puikiai veikiant institucija.  Susipažinome su muziejaus steigimo istorija,  Franko Ghery pastato projektu ir jo įgyvendinimu.
 Gugenheim Bilbao muziejuje šiuo metu veikia įspūdinga paroda ,,iRUSIA!‘, kuri buvo prieš metus rodyta ir to paties fondo Niujorko muziejuje. Tačiau apžiūrinėti kelis amžius apimančią turtingą Rusijos meno kolekciją teko Lietuvoje vykstančių įvykių fone. Net pajuokavau, jog galima būtų  intrigą suregzti sakant, jog tuo metu, kai Seimas sprendė Vyriausybės vadovo likimą,  Zuokas slaptai susitiko su buvusiu VSD direktoriumi, dabartiniu Lietuvos ambasadoriumi Ispanijoje  Mečiu Laurinkumi Rusijos parodoje, amerikiečių valdomame  Gugenheimo  muziejuje. Pseudo įvykių kūrėjai galėtų sugalvoti neprastą politinį detektyvą.
   Ir išties, įvykiai Seime vakar kažkaip keistai derėjo prie Rusijos meno kūrinių. Kai stovėjau prie garsiojo Ivano Aivazovskio paveikslo ,,Devintoji banga“, galvojau apie   balsavimo rezultatus Seime, spėliojau patvirtins ar ne Zigmą Balčytį naujuoju premjeru. Priėjus prie žymaus Viktoro Vasnecovo paveikslo ,,Karžygys kryžkelėje‘‘, gavau žinią, kad Z.Balčytis Seime „nepraėjo“. Paskambinau į Vilnių, perėjau į kitą muziejaus salę, kurioje š karto į akis krito Vasilijaus Smirnovo paveikslas –,,Nerono galas‘‘. Prieš daugiau ne šimtą metų tapyti Rusijos meistrų darbai kažkaip keistai siejosi su Lietuvos realijomis.
 Ir keletas ne tokių kultūringų pastabų apie įvykius Lietuvoje. Naujai besikurianti tradicija vakar vėl buvo patvirtinta – konservatoriai vėl balsavo taip, kaip ir Darbo partija. Piešybių vienybės dėsnis veikia, o jį studijavo ir konservatoriai, ir buvę komunistai, ir dabartiniai socialdemokratai.
    Problemų neįveikia ir socialdemokratai, nes rūpi ne tik, kas bus  premjeru, o ir tai, kas bus naujuoju partijos pirmininku. Tapęs premjeru, tampa ir socialdemokratų partijos pirmininku. Dėl to ir vyksta tikroji konkurencinė kova. Žiniasklaidos komentaruose tarsi peršama mintis, jog geriausiu kandidatu būtų Gediminas Kirkilas, tikiuosi, kad prezidento patarėjai tai supranta.
 Kas bus toliau?  Matyt laikas suteikti galimybę formuoti vyriausybę konservatoriams. Dėmesio
Vertas dėmesio būtų ir Liberalų sąjūdžio siūlymas premjero kandidatūrą rinktis ne iš konservatorių  ir ne iš socialdemokratų kandidatų.  Svarbiausia baigti spekuliacijas ir ieškoti sutarimo, nes laikas ir žmonės nelaukia, o kalbomis apie ,,proveržį‘‘ gyvenimo nepakeisi.