2006 - 06 - 27

Tauta be stabdžių. ll

2006 - 06 - 27, Antradienis
Prieš metus savo bloge rašiau: „Tikrai esame tauta be stabdžių, jei žmonės prie vairo sėda tuomet, kai nelabai paeiti gali, o vėliau tomis temomis kuriame anekdotus arba giriame tuos, kurie sugebėjo išsisukti. Tikrai esame tauta be stabdžių, jei su kuo nors susipykęs ar praradęs darbą žmogus šoka nuo tilto ar stogo arba renkasi virvę. Valstybėje, kurioje žmonės turi atsakomybę ir vidinius stabdžius, keliolika skenduolių per savaitgalį būtų įvertinta kaip tragedija, o ne statistiniai duomenys.“
     Praėjus metams, ši tema lygiai taip pat skaudi ir aktuali. Lietuvių žūtys keliuose, vandenyje, gaisruose ir kituose nelaiminguose atsitikimuose ėmė šiurpinti ir Europos Sąjungos pareigūnus. Aišku, kad mūsų švenčių savaitgalių statistika gali pašiurpinti ir visą Europą. Mes patys lyg ir abejingai stebime, nes vis dar manome, kad tiesiogiai su mumis tie kraupūs skaičiai nėra susiję. Įstatymų leidėjai ir kontroliuojantys kaip įstatymų laikomasi tarsi laukia, jog viskas išsispręs savaime. Kaip gali būti, kad pilietis kelis kartus sustabdytas girtas vairuojantis automobilį, ir toliau gali juo važinėti ? Kaip gali būti, kad sparčiai augant BVP, neturime pinigų gelbėtojams prie vandens telkinių nusamdyti ?
   Panašius klausimus būtų galima uždavinėti iki begalybės, ir situacija nepasikeis. Ar matėte civilizuotoje Vakarų valstybėje, kad per miestą netgi piko valandomis vienas automobilį vilktų kitą ? Ar matėte, kad taksi važinėtų automobiliai, kurių durys gali iškristi stipriau trinktelėjus ? Dažnai tokios situacijos aiškinamos taip – o ką gi žmogui daryti, juk naują automobilį sunku nusipirkti, nusamdyti kompaniją, kad nuvilktų automobilį taip pat brangiai kainuoja. Tuomet galime sakyti, kad lygiai taip pat per brangu yra lankyti vairuotojų kursus ir gauti vairuotojo pažymėjimą, ir tegu važinėja žmonės be jų, negi gaila. Tegu važinėja nutrintomis padangomis ir sugedusiais stabdžiais, nes per brangu yra juos sutaisyti. Kur nuves tokia logika ?
  Taip, kiekvienas žmogus, visų pirma, pats yra atsakingas už savo gyvybę, visų pirma, bet už betvarkę keliuose, už skęstančius valstybės paplūdimiuose yra atsakingos labai konkrečios valstybės žinybos, jeigu joms neužtenka galių įvesti tvarką, reikia priimti įstatymus, kurie tas galia išplėstų. Bet negalima tiesiog ramiai stebėti ir stebėtis, kad net Europa žino, kad esame tauta be stabdžių.