Baskų žemės stebuklas
2006 - 06 - 19, PirmadienisŠiuo metu esu Ispanijoje, baskų mieste Bilbao. Kartu su miesto tarybos nariais, architektu Algimantu Nasvyčiu bei Nacionalinės galerijos direktore Lolita Jablonskiene esame čia, nes norime sužinoti, kaip šio miesto gyvenimą, ekonominę situaciją pakeitė vienintelis Europoje Gugenheimo muziejus.
1997 m. atidarytas muziejus tikrai pakeitė Bilbao miestą, kuriame gyvena apie 350 tūkst. gyventojų, kuris buvo kamuojamas ekonominio nuosmukio ir kurį aplenkdavo turistai.
Ambicingas Gugenheimo muziejaus įkūrimo šiame ne niekuo neypatingame mieste procesas prasidėjo dar 1991 m., kai baskų valdžios atstovai kreipėsi į Gugenheimo muziejų valdantį Solomono R. Gugenheimo fondą. Baskų valdžios siūlymai sutapo ir su fondo planais pasaulyje atidaryti daugiau meno ir kultūros centrų, siejamų su Gugenheimo muziejaus veikla. Šešerius metus truko derybos, Bilbao muziejaus strateginio plano kūrimas ir statybos. 1997 m. spalio 3 d. pasaulio kultūros ir meno žemėlapyje atsirado naujas traukos taškas – Bilbao Gugenheimo muziejus. Jau pats muziejaus pastatas, kurį kūrė garsusis amerikiečių architektas Frankas O. Gehry, yra meno kūrinys. (Siūlyčiau aplankyti muziejaus inteneto svetainę adresu www.gugenheim -bilbao.es/ingles).
Vien per pirmuosius muziejaus gyvavimo metus muziejų aplankę daugiau nei milijonas trys šimtai tūkstančių žmonių, taigi beveik keturis kartus daugiau nei gyvena pačiame Bilbao.
Šio unikalaus objekto atsiradimas paskatino ir tolimesnę miesto plėtrą, nes šalia F.O. Gehry savo pastatus Bilbao kūrė ir garsusis ispanų architektas Santiago Calatrava, o statant miesto transporto mazgus, Bilbao dirbo šiuolaikinės architektūros legenda, britas Normanas Fosteris.
Daug buvau girdėjęs ir skaitęs apie šį muziejų, stebėjausi vietos valdžios įdomiu sprendimu gelbėti miestą iš ekonominio nuosmukio būtent tokiu būdu. Norėjosi ir pačiam pamatyti, ir kolegas pakviesti pažiūrėti tai, kas galėtų mus įkvėpti ar tapti vertinga pamoka, kuriant naujus kultūros centrus Vilniuje.

