Vakar vienas komentatorius, vardu Juozas (arba bent jau taip prisistatantis) pateikė bent jau man iki šiol nežinotą istoriją, kad Lietuvos Kultūros ministras Kanų kino festivalyje net nesudalyvavo vienintelio ten rodyto lietuviško filmo premjeroje. Turėjo svarbesnių reikalų ?

   Žinoma, minėtas ministras jau pervedamas į buvusiųjų kategoriją, tačiau jo atsiradimas ir buvimas tame poste rodo, kaip atsainiai kartais yra žiūrima į tai, ar netgi garsus žmogus gali užimti svarbias valstybės pareigas. Kai jo partinė priklausomybė yra jo didžiausias privalumas. Kai atrodo, kad užtenka sudainuoti tarptautiniame renginyje, ir visi pamanys, koks geras Lietuvos kultūros ministras. Bet juk  reikia kažką ir pasakyti, o kai pasakai, jog Meksikoje, pasirodo, ir kultūros būta, tuomet  norisi, kad ministras patylėtų.

  Suprantu, kad ministrą delegavusi partija kultūros tikrai nelaiko prioritetu ir turbūt visai rimtai manė, kad tokios ministerijos vadovu tik operos solistas gali būti.

  Tačiau Kultūros ministerija turėtų būti pagrindinė Lietuvos įvaizdžio kūrėja. Kultūros žmonės yra geriausia, ką pasauliui turi parodyti Lietuva, taigi ir ministras turėtų geriausias, kokį rastume tarp pretenduojančių politikų.

  Kadangi vieta laisva, galime kartu pasvarstyti apie tinkamus kandidatus.